Įstatymas skelbtas: Žin., 1992,
Nr. 14-378
Aktuali redakcija nuo 2012.01.01
Lietuvos Respublikos
VALSTYBĖS PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI
AR IŠSINUOMOTI IR DAUGIABUČIAMS NAMAMS ATNAUJINTI (MODERNIZUOTI)
ĮSTATYMAS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1 straipsnis.
Įstatymo paskirtis ir taikymas
*1. Šis
Įstatymas nustato valstybės paramos, teikiamos fiziniams asmenims ir šeimoms,
turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, būstui pirkti,
statyti (rekonstruoti) (toliau įsigyti) ar išsinuomoti sąlygas ir tvarką,
savivaldybės socialinio būsto nuomos sąlygas ir tvarką. Be to, šis Įstatymas
nustato valstybės paramos teikimo butų ir kitų patalpų savininkams,
savivaldybėms ir bendrojo naudojimo objektų valdytojams (administratoriams)
daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) sąlygas ir tvarką.
2. Valstybės
parama būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal šį Įstatymą teikiama šeimoms, taip
pat asmenims, įgijusiems visišką civilinį veiksnumą. Šeimai atstovauja vienas iš
sutuoktinių (tėvų) arba jų įgaliotas asmuo.
*Pastaba. Šis įstatymas (Nr. XI-1053) taikomas visiems daugiabučių namų
atnaujinimo (modernizavimo) projektams, parengtiems ir įgyvendinamiems nuo 2009
m. rugsėjo 20 d. pagal Vyriausybės patvirtintą
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-143, 2005-03-24,
Žin., 2005, Nr. 47-1554 (2005-04-12)
Nr. X-1732, 2008-09-29,
Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)
Nr. XI-100, 2008-12-22,
Žin., 2008, Nr. 149-6024 (2008-12-30)
Nr. XI-355, 2009-07-17,
Žin., 2009, Nr. 93-3961 (2009-08-04)
Nr.
XI-1053,
2010-10-12, Žin., 2010, Nr. 125-6378 (2010-10-23)
2 straipsnis.
Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Būstas
(gyvenamosios patalpos) vienbutis gyvenamasis namas, jo
dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos, tinkamos asmeniui arba šeimai
gyventi.
2. Būsto
kreditas - banko ar kitos
kredito įstaigos pagal kreditavimo sutartį skolinami pinigai būstui
įsigyti.
3. Būsto
naudingasis plotas - gyvenamųjų
kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų
spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendrasis
grindų plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįeina balkonų, terasų, rūsių,
nešildomų lodžijų grindų plotas.
4. Butas
- gyvenamojo namo
dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės bei kitų patalpų, atitvarų
konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar
negyvenamųjų patalpų.
5. Jauna šeima šeima, kurioje kiekvienas iš
sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 35 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba
tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų (įvaikių) ir yra ne vyresni kaip 35
metų. Jaunos šeimos nariais taip pat laikomi asmenys, teismo tvarka pripažinti
šeimos nariais, ir gali būti laikomi sutuoktinių ar vienišo asmens kartu
gyvenantys tėvai (įtėviai).
6.
Nepasiturintys gyventojai kaip ši sąvoka apibrėžta Piniginės socialinės
paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme.
7.
Savivaldybės socialinio būsto fondas savivaldybei nuosavybės teise
priklausantys, taip pat patikėjimo teise jos valdomi gyvenamieji namai, jų
dalys, butai (ir kitos tinkamos gyventi patalpos), skirti nuomoti šeimoms ir
asmenims, turintiems teisę į socialinį būstą.
8. Socialinis
būstas nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio
apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos
mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio Įstatymo
nustatytas sąlygas (socialinio būsto kategorijai nepriskiriamos tarnybinės
gyvenamosios patalpos, bendrabučiai, nakvynės namai, gydymo ar globos (rūpybos)
gyvenamosios patalpos).
9. Šeima
sutuoktiniai, taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu
dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų vaikai, arba vienas iš
tėvų, jų vaikai iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys
asmenys nuo 18 iki 24 metų, kurie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose
ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose (mokiniai ar
studentai), taip pat asmenys laikotarpiu nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų
baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Šeimos nariais taip pat
laikomi asmenys, teismo tvarka pripažinti šeimos nariais. Šeimos nariais gali
būti laikomi sutuoktinių ar vienišo asmens kartu gyvenantys tėvai
(įtėviai).
10. Tinkamas
būstas -
būstas, kuris
tinka gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinka statybos bei specialiųjų
normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kt.) reikalavimus ir kurio naudingasis
plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra didesnis kaip 14 kvadratinių metrų
(ši norma netaikoma socialiniam būstui).
11. Valstybės
remiami būsto kreditai būsto kreditai, kurių gavėjams teikiama valstybės
parama pagal šį Įstatymą (apmokant iš valstybės biudžeto lėšų būsto kredito
draudimo įmokas ar jų dalį, teikiant subsidijas būsto kredito daliai
padengti).
12.
Našlaitis arba be tėvų globos likęs asmuo asmuo, kurio abu tėvai
yra mirę arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs, arba be tėvų globos
(rūpybos) likęs asmuo, kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji
ar nuolatinė globa (rūpyba), iki 18 metų.
13.
Daugiabučio namo atnaujinimas (modernizavimas) statybos darbai,
kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinės
ir energinės savybės ir (ar) kuriais užtikrinamas iš atsinaujinančių energijos
šaltinių gaunamos energijos naudojimas.
14. Bendrojo
naudojimo objektų valdytojas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų
savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba kitas
daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu ir sutartimi įgaliotas
asmuo, kuriam teisės aktai leidžia teikti turto administravimo paslaugas, arba
pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnį paskirtas bendrojo naudojimo objektų
administratorius.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1549,
2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)
Nr. X-143, 2005-03-24,
Žin., 2005, Nr. 47-1554 (2005-04-12)
Nr. X-1732, 2008-09-29,
Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)
Nr. XI-355, 2009-07-17,
Žin., 2009, Nr. 93-3961 (2009-08-04)
Nr. XI-1776,
2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 155-7357 (2011-12-20)
VALSTYBĖS PARAMA
BŪSTUI ĮSIGYTI
3 straipsnis.
Paramos būstui įsigyti formos
Valstybės parama
būstui įsigyti pagal šį Įstatymą teikiama mokant iš valstybės biudžeto lėšų
būsto kredito draudimo įmokas ar jų dalį, teikiant subsidijas būsto kredito
daliai apmokėti.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1732, 2008-09-29,
Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)
4 straipsnis.
Valstybės paramos teikimo sąlygos ir tvarka
1. Valstybės
parama būstui įsigyti teikiama šeimoms ir asmenims, nurodytiems šio Įstatymo 1
straipsnyje, jeigu jų Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka
deklaruotas turimas turtas ir gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių
mėnesių) prieš prašymo suteikti valstybės paramą padavimo dieną yra
mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius nustato Vyriausybė, ir
jeigu jie įsigyja pirmąjį tinkamą būstą, t. y. jeigu šios šeimos ir asmenys
Lietuvos Respublikos teritorijoje:
1) neturi ar
neturėjo būsto nuosavybės teise arba
2) turi ar
turėjo nuosavybės (ar bendrosios nuosavybės) teise būstą, kurio naudingasis
plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų ir (ar) vienu metu
turėtų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis vienam šeimos nariui (ar
bendraturčio namų ūkio nariui), yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, arba
turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingojo ploto dydį, Nekilnojamojo turto
kadastro duomenimis, iki prašymo suteikti valstybės paramą būstui įsigyti
padavimo dienos yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų ir šis būstas yra kaimo
vietovėje, kurioje jo savininkas negyvena ir (ar) nedirba, arba
3) Nekilnojamojo
turto kadastro duomenimis, iki prašymo suteikti valstybės paramą būstui įsigyti
padavimo dienos turi daugiau kaip 60 procentų nusidėvėjusį būstą
(neatsižvelgiant į jo naudingojo ploto dydį), yra Statybos įstatymo ir kitų
teisės aktų nustatyta tvarka parengę šio būsto rekonstravimo projektą, jeigu šis
būstas yra deklaruojamas kaip paskolos gavėjo (ir (ar) jo šeimos narių)
gyvenamoji vieta ir šie asmenys nuosavybės teise neturi kito būsto. Šiuo atveju
parama teikiama turimam būstui rekonstruoti, arba
4) turi būstą,
nepritaikytą neįgaliųjų, kurių judėjimo funkcija sutrikusi, poreikiams, ir jeigu
tokiems asmenims Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka
nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba jie yra pripažinti
nedarbingais (netekusiais 75100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingais
(netekusiais 6070 procentų darbingumo), arba jie yra sukakę senatvės pensijos
amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba šeimos,
kuriose yra asmuo, kurio judėjimo funkcija sutrikusi ir kuriam Neįgaliųjų
socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar
vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu
75100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 6070 procentų
darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta
specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė. Parama teikiama turimam būstui
rekonstruoti, kad turimas būstas šio straipsnio 3 dalyje nurodyto Aprašo
nustatyta tvarka būtų pritaikytas neįgaliųjų poreikiams.
2. Didžiausius
valstybės remiamų būsto kreditų sumų dydžius šeimai ir asmeniui
nustato
Vyriausybė.
3. Valstybės
remiamų būsto kreditų teikimo tvarkos aprašą (toliau Aprašas) tvirtina
Vyriausybė. Valstybės remiamus būsto kreditus teikiantys bankai (ar kitos
kredito įstaigos) (toliau bankas) sudaro sutartis su Vyriausybės įgaliota
institucija dėl šių kreditų teikimo (Įstatymu nustatytų subsidijų apmokėjimo)
tvarkos. Sutartyje turi būti bankui nustatyti didžiausi metiniai šių kreditų
teikimo dydžiai (limitai), atsižvelgiant į valstybės biudžeto asignavimus
valstybės paramai pagal šį Įstatymą teikti.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1549,
2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)
Nr. X-319, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3287 (2005-07-21)
Nr. X-1732, 2008-09-29,
Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)
Nr. XI-1051,
2010-10-12, Žin., 2010, Nr. 125-6376 (2010-10-23)
5 straipsnis.
Būsto kreditų draudimas ir draudimo įmokų mokėjimas
1. Vyriausybės
įsteigta būsto kreditų (paskolų) draudimo įmonė (bendrovė) pagal kreditų gavėjų
prašymus sudaro kreditų būstui įsigyti draudimo sutartis.
2. Draudimo
įmoka ar jos dalis iš valstybės biudžeto mokama už būsto kreditų, suteiktų
šio Įstatymo 4 straipsnio nustatytomis sąlygomis, gavėjus.
Draudimo įmokų apmokėjimo dydžius, atsižvelgiant į valstybės biudžeto
asignavimus valstybės paramai pagal šį Įstatymą teikti, ir jų apmokėjimo tvarką
nustato Vyriausybė šio Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytame
Apraše.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1732, 2008-09-29,
Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)
6 straipsnis.
Subsidija būsto kredito daliai apmokėti
1. Subsidija būsto
kredito daliai apmokėti teikiama šių kreditų gavėjams, jeigu jie gavo valstybės
remiamą būsto kreditą iš bankams pagal savivaldybes nustatyto valstybės
remiamo būsto kredito limito bei atitinka šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies
sąlygas ir jeigu jie yra:
1) buvę
našlaičiai ar be tėvų globos likę asmenys ar jų šeimos, iki jiems sukaks 35
metai, šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų (įvaikių), arba asmenys,
kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra
nustatytas sunkus ar
vidutinis neįgalumo lygis
arba kurie yra pripažinti nedarbingais (netekusiais 75100 procentų darbingumo)
ar iš dalies darbingais (netekusiais 6070 procentų darbingumo), arba kurie yra
sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo
reikmė, arba šeimos, kuriose yra asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės
integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar
vidutinis neįgalumo lygis
arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75100 procentų darbingumo) ar
iš dalies darbingu (netekusiu 6070 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs
senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė,
apmokama 20 procentų suteikto būsto kredito (ar būsto kredito likučio)
sumos;
2) jaunos šeimos,
auginančios vieną ar du vaikus (įvaikius), ir šeimos,
kuriose vienas iš tėvų yra miręs, apmokama 10 procentų suteikto būsto kredito
(ar būsto kredito likučio) sumos.
2. Subsidijos
teikimo ir apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė šio Įstatymo 4 straipsnio 3
dalyje nurodytame Apraše.
3. Tuo atveju,
kai kredito gavėjas, kuriam suteikta subsidija būsto kredito daliai apmokėti,
gautą valstybės remiamą būsto kreditą grąžina bankui anksčiau kaip per penkerius
metus arba už šį kreditą įsigytą būstą per pirmuosius penkerius metus nuo
kreditavimo sutarties sudarymo dienos perleidžia kito asmens nuosavybėn,
bankas sutartyje su Vyriausybės įgaliota institucija įstatymų ir kitų teisės
aktų nustatyta tvarka iš kredito gavėjo išieško valstybės suteiktą subsidiją ir
išieškotą subsidijos sumą perveda į valstybės biudžetą.
4. Jeigu būsto
kredito gavėjas teisę į subsidiją įgijo po to, kai gavo valstybės remiamą būsto
kreditą, suteiktą iš bankams pagal savivaldybes nustatyto būsto kredito limito,
subsidija apskaičiuojama nuo valstybės remiamo būsto kredito likučio
sumos.
5. Jeigu
valstybės remiamo būsto kredito gavėjas, pasinaudojęs šio straipsnio 1 dalies 2
punkte nurodyta subsidija, įgyja teisę į šio straipsnio 1 dalies 1 punkte
nurodytą subsidiją, tai jam suteikiama papildoma šio straipsnio 1 dalies 1
punkte ir 2 punkte nurodytų subsidijų dydžių skirtumo subsidija. Subsidijos suma
apskaičiuojama nuo būsto kredito likučio sumos. Kredito gavėjas, norintis
pasinaudoti papildoma subsidija, turi būti įvykdęs pagal kreditavimo sutartį
prisiimtus skolinius įsipareigojimus tą dieną, kurią kreipiasi į banką su
prašymu pakeisti minėtą sutartį.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1549,
2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)
Nr. X-319, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3287 (2005-07-21)
Nr. X-1732, 2008-09-29,
Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)
Nr. XI-1051,
2010-10-12, Žin., 2010, Nr. 125-6376 (2010-10-23)
SAVIVALDYBIŲ
SOCIALINIO BŪSTO NUOMA
7 straipsnis.
Savivaldybių socialinio būsto fondo sudarymas
1. Savivaldybių
socialinio būsto fondo plėtra finansuojama iš valstybės biudžeto tikslinių
asignavimų ir savivaldybių lėšų, statant naujus arba rekonstruojant ir
pritaikant būsto paskirčiai esamus pastatus, taip pat perkant ar kitokiu būdu
teisėtai įsigyjant gyvenamuosius namus, jų dalis, butus. Šiais būdais įsigyti
gyvenamieji namai, jų dalys, butai registruojami savivaldybės nuosavybės teise.
Valstybės biudžeto asignavimai socialinio būsto fondui plėtoti planuojami ir
paskirstomi savivaldybėms pagal Vyriausybės patvirtintą socialinio būsto fondo
plėtros programą.
2. Socialinis
būstas neprivatizuojamas, išskyrus atvejus, nustatytus šio Įstatymo 12
straipsnyje.
8 straipsnis.
Teisė į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą
1. Teisę į
savivaldybės socialinį būstą turi šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytos šeimos ir
asmenys, kurių Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotas
turimas turtas ir gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) prieš
prašymo įrašyti į atitinkamą šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą,
sąrašą pateikimo dieną ir prieš savivaldybės socialinio būsto suteikimą yra
mažesni už pajamas ir turtą, kurių didžiausius dydžius nustato Vyriausybė, jeigu
jie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio
būsto arba turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra
mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų,
jeigu šeimoje yra asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo
nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar
vidutinis neįgalumo lygis
arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75100 procentų darbingumo) ar
iš dalies darbingu (netekusiu 6070 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs
senatvės pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė,
arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma.
2. Šeima ar
asmuo, gyvenantys savivaldybės išnuomotame socialiniame būste, jeigu jiems
išnuomoto socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui,
yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba šio straipsnio 1 dalyje nustatytais
atvejais mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų ir jų Gyventojų turto deklaravimo
įstatymo nustatyta tvarka deklaruotas turimas turtas ir gautos pajamos už vienus
metus (12 paskutinių mėnesių) prieš socialinio būsto sąlygų pagerinimą neviršija
Vyriausybės nustatytų pajamų ir turto dydžių, turi teisę į socialinio būsto
sąlygų pagerinimą pagal šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytus socialinio būsto
naudingojo ploto normatyvus. Suteikus kitą būstą, šeima ar asmuo privalo per
mėnesį patuštinti nuomotą savivaldybės socialinį būstą.
3. Šeimos ir
asmenys, gavę valstybės remiamą būsto kreditą, už kurį įsigytą būstą prarado dėl
kreditinių ar kitų įsipareigojimų ar perleido jį kitiems asmenims, ar su kuriais
socialinio būsto nuomos sutartis nutraukta šiems pažeidus gyvenamųjų patalpų
nuomos sutarties sąlygas, teisę į savivaldybės socialinį būstą įgyja po penkerių
metų nuo būsto praradimo, perleidimo kitiems asmenims ar gyvenamosios patalpos
nuomos sutarties nutraukimo dienos pagal šios dalies sąlygas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1549,
2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)
Nr. X-319, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3287 (2005-07-21)
Nr. X-1732, 2008-09-29,
Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)
Nr. XI-1051,
2010-10-12, Žin., 2010, Nr. 125-6376 (2010-10-23)
9 straipsnis.
Socialinio būsto naudingojo ploto normatyvas
1.
Savivaldybės socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos
nariui, neturi viršyti 14 kvadratinių metrų, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3
dalyse nustatytus atvejus.
2. Išnuomojant
socialinį būstą, atsižvelgiama į tai, kad būtų suteikta
galimybė turėti atskirus kambarius asmenims, kuriems Neįgaliųjų socialinės
integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar
vidutinis neįgalumo lygis
arba kurie yra pripažinti nedarbingais (netekusiais 75100 procentų darbingumo)
ar iš dalies darbingais (netekusiais 6070 procentų darbingumo), arba kurie yra
sukakę senatvės pensijos amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo
reikmė, asmenims, sergantiems lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, taip pat
skirtingų lyčių vaikams. Šiais atvejais savivaldybės vykdomosios institucijos
sprendimu šeimai išnuomojamo būsto naudingasis plotas gali būti didesnis negu
normatyvinis naudingasis plotas, apskaičiuotas pagal šio straipsnio 1 dalį.
Šeimai išnuomojamo socialinio būsto naudingasis plotas taip pat gali būti
padidintas, jeigu savivaldybės socialinio būsto fonde nėra laisvų butų,
atitinkančių šio straipsnio 1 dalies sąlygas.
3. Išnuomojant
vieno kambario butą, jo naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, gali
būti didesnis negu apskaičiuotas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytus
normatyvus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-319, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3287 (2005-07-21)
Nr. X-1732, 2008-09-29,
Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)
10 straipsnis.
Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydis
1. Savivaldybės
gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį nustato savivaldybės vykdomoji
institucija, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintu Valstybės ir savivaldybių
gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu. Socialinio
būsto nuomininkams, atitinkantiems šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas,
taikomas Vyriausybės nustatytas socialinio būsto nuomos mokestį mažinantis
koeficientas.
2. Savivaldybės
gyvenamųjų patalpų nuomininkams, kuriems savivaldybės gyvenamosios patalpos
išnuomotos iki 2002 m. gruodžio 31 d., atitinkantiems šio Įstatymo 8 straipsnio
1 dalies sąlygas, taikomas socialinio būsto nuomos mokestį mažinantis
koeficientas, jeigu nuomininkas savivaldybės vykdomajai institucijai pateikia
rašytinį prašymą ir duomenis apie Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta
tvarka deklaruotą turimą turtą ir gautas pajamas už vienus metus (12 paskutinių
mėnesių).
3. Savivaldybių
tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę sumažinti savivaldybės gyvenamųjų
patalpų, išnuomotų pagal šiame Įstatyme nustatytas socialinio būsto nuomos
sąlygas, nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti, jeigu šių patalpų
nuomininkui ar jo šeimos nariui Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo
nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris
yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75100 procentų darbingumo) ar iš dalies
darbingu (netekusiu 6070 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės
pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba
asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma, ir jeigu jo metinės pajamos
(šeimos atveju visų šeimos narių metinės pajamos, tenkančios vienam šeimos
nariui) neviršija 12 valstybės remiamų pajamų dydžių.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1732, 2008-09-29,
Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)
Nr. XI-1051,
2010-10-12, Žin., 2010, Nr. 125-6376 (2010-10-23)
11 straipsnis.
Socialinio būsto nuomos tvarka ir sąlygos
1. Šeimos ir
asmenys, turintys teisę į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą
pagal šio Įstatymo 8 straipsnį, pateikę rašytinį prašymą, registruojami
savivaldybės vykdomojoje institucijoje pagal asmens (šeimos atveju vieno iš
sutuoktinių) įstatymų nustatyta tvarka deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu
gyvenamosios vietos neturi, pagal savivaldybę, kurioje gyvena. Kartu su
prašymu pateikiami dokumentai, įrodantys teisę į socialinį būstą ar būsto sąlygų
pagerinimą. Registravimo tvarką nustato savivaldybės vykdomoji
institucija.
2. Šeimų ir
asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašai sudaromi pagal prašymo
įregistravimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje datą. Sudaromi šie atskiri
sąrašai:
1) jaunų
šeimų;
2) šeimų,
auginančių tris ar daugiau vaikų (įvaikių);
3) buvusių
našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų. Į šį sąrašą įrašomi buvę našlaičiai
ir be tėvų globos likę asmenys ar jų šeimos, kurie pasibaigus jų globos ar
laisvės atėmimo terminui yra ne vyresni kaip 35 metų;
4) neįgaliųjų
asmenų ir šeimų, kuriose yra neįgalūs asmenys. Į šį sąrašą įrašomi asmenys,
kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra
nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti
nedarbingais (netekusiais 75100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingais
(netekusiais 6070 procentų darbingumo), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos
amžių ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, taip pat šeimos,
kuriose yra asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta
tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra
pripažintas nedarbingu (netekusiu 75100 procentų darbingumo) ar iš dalies
darbingu (netekusiu 6070 procentų darbingumo), arba kuris yra sukakęs senatvės
pensijos amžių ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, asmenys,
sergantys lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, ir šeimos, kuriose yra tomis ligomis
sergančių asmenų;
5) bendrasis. Į
šį sąrašą įrašomos visos šeimos ir asmenys, nepatenkantys į 1, 2, 3 ir 4
punktuose nurodytus sąrašus;
6) socialinio
būsto nuomininkų, turinčių teisę į būsto sąlygų pagerinimą.
3. Savivaldybės
socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo pagal šio straipsnio 2 dalyje
nurodytus sąrašus, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Jeigu
šeima ir asmuo, įrašyti į sąrašą savivaldybės socialiniam būstui išsinuomoti,
įgyja teisę būti įrašyti į kitą sąrašą, šeimai ar asmeniui pageidaujant, gali
būti perrašomi į kitą atitinkamą sąrašą, užskaitant buvimo ankstesniame sąraše
metus. Sąrašų prioritetus nustato savivaldybės taryba, pirmumą teikdama
buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų sąrašui. Sprendimą išnuomoti
socialinį būstą priima savivaldybės vykdomoji institucija. Gyvenamųjų patalpų
nuomos sutartis su savivaldybės socialinio būsto nuomininkais sudaroma
vadovaujantis Civiliniu kodeksu. Šalių susitarimu nuomos sutartyje gali būti
numatytos sąlygos dėl nuomininko perkėlimo į mažesnio ploto būstą. Šeimai ir
asmeniui nuosavybės teise įgijus būstą, socialinio būsto nuomos sutartis su juo
nutraukiama nuomos sutartyje nustatyta tvarka.
4. Socialinio
būsto nuomos sutartyje turi būti nustatyta, kad socialinio būsto nuomininkas
privalo kas treji metai Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka
deklaruoti turimą turtą ir gautas pajamas už vienus metus (12 paskutinių
mėnesių). Nuomos sutartyje taip pat turi būti nustatyta, kad socialinio būsto
nuomininko (jo šeimos) deklaruotam turimam turtui ar gautoms pajamoms viršijant
dydžius, nustatytus pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas, nuomos
sutartis nutraukiama nuomos sutartyje nustatyta tvarka. Duomenys apie deklaruotą
turimą turtą ir gautas pajamas per mėnesį nuo šioje dalyje nurodyto termino
pateikiami savivaldybės vykdomajai institucijai.
5. Socialinio
būsto nuomos sutartis nenutraukiama, jeigu socialinio būsto nuomininko (jo
šeimos) gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) ne daugiau kaip 5
procentais viršija Vyriausybės pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas
nustatytus turto ir pajamų dydžius ir jeigu nuomininkas ar jo šeimos narys šio straipsnio 4 dalyje
nustatytu duomenų apie turimą turtą ir gautas pajamas pateikimo savivaldybės
vykdomajai institucijai metu teisės aktų
nustatyta tvarka yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje kaip bedarbis
arba nuomininkas ar jo šeimos
narys Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra
pripažintas nedarbingu.
6. Savivaldybės
gyvenamosios patalpos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išnuomojamos ir
neįrašytoms į šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus šeimoms ir asmenims,
netekusiems būsto dėl gaisrų, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios
nepriklausančių aplinkybių, kurie Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės
teise neturi kito tinkamo gyventi būsto, šeimoms, auginančioms penkis ir daugiau
vaikų, ir šeimoms, kurioms vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, taip pat
vienišiems judėjimo negalią turintiems asmenims. Savivaldybės tarybos nustatyta
tvarka informacija apie šioje dalyje nurodytais atvejais išnuomotas gyvenamąsias
patalpas viešai skelbiama savivaldybės tinklalapyje.
Nr. IX-2217,
2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)
Nr. X-319, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3287 (2005-07-21)
Nr. X-1073, 2007-04-03,
Žin., 2007, Nr. 43-1633 (2007-04-19)
Nr. X-1732, 2008-09-29,
Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)
Nr. XI-1051,
2010-10-12, Žin., 2010, Nr. 125-6376 (2010-10-23)
111
straipsnis. Šeimų ir asmenų išbraukimas iš sąrašų socialiniam būstui išsinuomoti
ar jo sąlygoms pagerinti
1. Šeimos ir
asmenys iš sąrašų socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti
išbraukiami, kai:
1) šeima ar
asmuo įsigyja būstą nuosavybės teise, išskyrus atvejus, jeigu įsigyto būsto
naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis už nustatytą
šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje;
2) šeimos ar
asmens Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotas turimas
turtas ar gautos pajamos už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) viršija
Vyriausybės pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas nustatytus pajamų
ir turto dydžius, išskyrus atvejus, kai socialinio būsto suteikimo metu gautos
šeimos ar asmens pajamos ne daugiau kaip
5 procentais viršija Vyriausybės
pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas nustatytą
pajamų dydį, ir jeigu asmuo ar
jo šeimos narys teisės aktų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs teritorinėje
darbo biržoje kaip bedarbis arba asmuo ar jo šeimos narys Neįgaliųjų socialinės
integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra pripažintas nedarbingu;
3) miršta į
sąrašą įsirašęs asmuo;
4) šeima (visi
šeimos nariai) ar asmuo išvyksta nuolat gyventi į kitos savivaldybės ar
valstybės teritoriją;
5)
šeimai ar asmeniui jau išnuomotas socialinis būstas, išskyrus socialinio būsto
nuomininkus, įrašytus į šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytą
sąrašą;
6) šeimai ar
asmeniui suteiktas valstybės remiamas būsto kreditas ir apmokėta subsidija būsto
kredito daliai apmokėti;
7) šeima ar
asmuo pateikia savivaldybės vykdomajai institucijai rašytinį prašymą
išbraukti iš socialinio būsto nuomos sąrašo.
2. Šeima ir
asmuo iš sąrašo socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti
išbraukiami savivaldybės vykdomosios institucijos nustatyta tvarka.
3. Apie
sprendimą išbraukti iš sąrašų socialiniam būstui išsinuomoti, išskyrus šio
straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atvejį, savivaldybės vykdomoji institucija
per mėnesį nuo sprendimo išbraukti iš sąrašų socialiniam būstui išsinuomoti
priėmimo dienos šeimas ir asmenis informuoja raštu.
Įstatymas papildytas
straipsniu:
Nr. X-1732, 2008-09-29,
Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-101, 2008-12-22,
Žin., 2008, Nr. 149-6025 (2008-12-30)
Nr. XI-1051,
2010-10-12, Žin., 2010, Nr. 125-6376 (2010-10-23)
SAVIVALDYBĖS
(VALSTYBĖS) GYVENAMŲJŲ PATALPŲ PRIVATIZAVIMAS LENGVATINĖMIS
SĄLYGOMIS
12 straipsnis.
Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio ūkio
paskirties pastatų
privatizavimas
1. Savivaldybės
(valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis sąlygos,
kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų
privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m.
liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją šiais atvejais:
1) kai
privatizuoja nuomininkai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka iki 1998 m. liepos 1
d. Seimo sudaryta butų privatizavimo komisija buvo išdavusi leidimus
privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą;
2) kai
privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti
jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo
įstatymą;
3) kai
privatizuoja nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas
sprendimas iškeldinti iš avarinių gyvenamųjų patalpų ir patalpų, įrašytų į
griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą, arba įrašytų į
visuomenės poreikiams paimamų pastatų sąrašą, ir kurių dėl to negalima buvo
privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą;
4) kai patalpų
savininkai privatizuoja pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuotų
gyvenamųjų patalpų papildomą naudingąjį plotą, atsiradusį atlikus privatizuoto
buto inventorizaciją, taip pat plotą, atsiradusį savivaldybės institucijos
sutikimu išplėtus privatizuoto buto naudingąjį plotą sumažinant gyvenamojo namo
bendrojo naudojimo patalpų plotą (bendrabučių privatizavimo ir pertvarkymo į
butus atvejais);
5) kai
privatizuojamos grįžusiems į Lietuvą reabilituotiems politiniams kaliniams,
tremtiniams ir jų vaikams Vyriausybės nustatyta tvarka nuomos pagrindais
suteiktos gyvenamosios patalpos;
6) kai
privatizuoja nuomininkai, gyvenantys gyvenamosiose patalpose, kurios negrąžintos
natūra religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, taip pat nuomininkai, kuriems
suteiktos kitos gyvenamosios patalpos, iškeldinus juos iš religinėms
bendruomenėms ar bendrijoms grąžintų gyvenamųjų patalpų;
7) taip pat
atvejais, kuriuos nustato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį
turtą atkūrimo įstatymas ir (ar) kiti teisės aktai, susiję su šio Įstatymo
įgyvendinimu.
2. Už kainą,
Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Turto ir verslo vertinimo
pagrindų įstatymą, gali būti parduodamos šios savivaldybės (valstybės)
gyvenamosios patalpos ir jų priklausiniai, taip pat pagalbinio ūkio
paskirties pastatai, jų
dalys:
1) kambariai (ir
jų priklausiniai), esantys iš dalies privatizuotame bute su bendra virtuve,
teikiant pirmenybę šio buto bendraturčiams, taip pat patuštinti bendrabučių
kambariai, kurie savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu gali būti
priskirti greta esančių privatizuotų gyvenamųjų patalpų savininkams, kad būtų
sudarytos sąlygos bendrabučio kambarius pertvarkyti į butus;
2) gyvenamųjų
patalpų savininkų teisėtai naudojami pagalbinio ūkio
paskirties pastatai (išskyrus
laikinus pastatus), teikiant pirmenybę šių gyvenamųjų patalpų savininkams
(bendraturčiams);
3) per 60
procentų fiziškai nusidėvėję nuomojami vienbučiai gyvenamieji namai, jų dalys
(ir priklausiniai), taip pat butai, jeigu šių namų, butų remontas ar
rekonstrukcija savivaldybei (valstybei) yra ekonomiškai nenaudingi, jų
nuomininkams, jeigu šie nuomininkai yra išgyvenę juose ne mažiau kaip trejus
metus;
4) gyvenamųjų
namų valdose esantys pagalbinio ūkio
paskirties pastatai, jų dalys šių
namų savininkams, suteikiant jiems pirmenybės teisę pagal šio straipsnio 5
dalį;
5) butų ir kitų
patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, tenkanti valstybės ar
savivaldybės butams ar kitoms patalpoms, ar šios dalies dalis pagal Civilinio
kodekso 4.82 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas bendraturčiams arba
tretiesiems asmenims, kai ši bendrosios nuosavybės dalis ar šios dalies dalis
valstybės ar savivaldybės butų ir kitų patalpų valdytojo ar savininko pagal
kompetenciją vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir
disponavimo juo įstatymu priimtu sprendimu pripažinta nereikalinga arba
netinkama (negalima) naudoti reikmėms, susijusioms su valstybės ar savivaldybės
butų ar kitų patalpų naudojimu. Parduodant bendrosios nuosavybės dalį, taikomos
bendraturčių pirmenybės teisės taisyklės, nustatytos Civilinio kodekso 4.79
straipsnyje.
4. Savivaldybės
vykdomosios institucijos pirkimo-pardavimo
sutartis sudaro ir tais atvejais, jeigu gyventojai pagal Butų privatizavimo
įstatymą nustatytu laiku buvo pateikę prašymus privatizuoti nuomojamas
gyvenamąsias patalpas ir įstatymo nustatyta tvarka yra priimtas
sprendimas dėl privatizavimo, ir jeigu jie yra sumokėję nustatyto dydžio įmokas,
tačiau nesudarę pirkimopardavimo sutarties.
5. Ketinant
privatizuoti pagalbinio ūkio
paskirties pastatus, jų dalis,
kurių privatizavimas numatytas šio straipsnio 2 dalies 4 punkte, šių pastatų
valdytojas privalo raštu pranešti gyvenamojo namo savininkams ir pasiūlyti jiems
juos įsigyti pagal šį Įstatymą. Gyvenamojo namo savininkams po pasiūlymo įsigyti
pagalbinio ūkio
paskirties pastatus pateikimo per 6
mėnesius raštu nepareiškus pageidavimo įsigyti pagalbinio ūkio
paskirties pastatus pagal šį
Įstatymą, jie gali būti privatizuojami pagal kitus įstatymus arba teisės aktų
nustatyta tvarka nugriaunami.
Straipsnio
pakeitimai:
12 straipsnio 3 dalies
atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 3
Nr. IX-1549,
2003-04-29, Žin., 2003, Nr. 48-2109 (2003-05-15)
Nr. X-1681, 2008-07-03,
Žin., 2008, Nr. 81-3182 (2008-07-17)
Nr. X-1732, 2008-09-29,
Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)
Nr. XI-1051,
2010-10-12, Žin., 2010, Nr. 125-6376 (2010-10-23)
Įstatymas papildytas penktuoju
skirsniu:
Nr. X-143, 2005-03-24,
Žin., 2005, Nr. 47-1554 (2005-04-12)
Penktojo skirsnio
pakeitimai:
Nr. XI-355, 2009-07-17,
Žin., 2009, Nr. 93-3961 (2009-08-04)
PENKTASIS
SKIRSNIS
VALSTYBĖS PARAMA DAUGIABUČIAMS NAMAMS ATNAUJINTI
(MODERNIZUOTI)
*13 straipsnis. Valstybės paramos teikimo sąlygos ir būdai,
lėšų kaupimas daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti)
1. Valstybės
parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams,
įgyvendinantiems daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektus (toliau
atnaujinimo (modernizavimo) projektas) pagal Vyriausybės patvirtiną
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias
savivaldybių tarybų patvirtintas programas, teikiama, jeigu pagal atnaujinimo
(modernizavimo) projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip D
(šiluminės energijos sąnaudos 110145
kwh/m2 per metus, priklausomai nuo namo dydžio pagal Vyriausybės
nustatytą klasifikaciją) pastato energinio naudingumo klasė, kuri nustatoma
pagal Lietuvos Respublikos statybos
įstatymą įgyvendinančius statybos techninius reglamentus. Valstybės
parama teikiama šiais būdais:
1) suteikiant
lengvatinį kreditą atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti su
Vyriausybės nustatyto dydžio, tačiau ne didesnėmis kaip 3 procentų fiksuotomis
metinėmis palūkanomis ir
2) kompensuojant
Vyriausybės nustatytą, tačiau ne mažesnę kaip 50 procentų išlaidų dalį
atnaujinimo (modernizavimo) projektui parengti ir statybos techninei priežiūrai
vykdyti, taip pat ne didesnę kaip Vyriausybės nustatytą kompensuotiną
atnaujinimo (modernizavimo)
projekto įgyvendinimo administravimo išlaidų dalį, ir
3) kompensuojant
15 procentų investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinį efektyvumą
didinančioms priemonėms, ir
4) apmokant
atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo, jo įgyvendinimo administravimo,
statybos techninės priežiūros išlaidas, kredito draudimo įmoką, kreditą ir
palūkanas nepasiturintiems gyventojams
ir
**5) kai yra
lėšų Klimato
kaitos specialiojoje programoje, šios programos lėšomis prioriteto
tvarka Vyriausybės nustatytais terminais papildomai kompensuojant 15 procentų
investicijų, tenkančių Vyriausybės nustatytoms energinį efektyvumą didinančioms
priemonėms, jeigu skaičiuojamos šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus
projektą sumažinamos ne mažiau kaip 40 procentų, palyginti su skaičiuojamomis
šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto
įgyvendinimo.
2. Jeigu
savivaldybė ar daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius savo
iniciatyva ir lėšomis, pirkdami paslaugas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta
tvarka, parengia daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo išlaidos
apmokamos šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos kompensacijos
lėšomis atnaujinimo (modernizavimo) projekto
rengėjui (savivaldybei ar administratoriui), kai šiam projektui balsų dauguma
pritaria daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai ir kai daugiabučio
namo butų ir kitų patalpų savininkų vardu pasirašoma pirmoji rangos darbų
sutartis.
3.
Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšos, skirtos daugiabučiam
namui atnaujinti (modernizuoti), laikomos atskiroje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje,
turi būti atskirtos nuo bendrojo naudojimo objektų valdytojo lėšų ir į apskaitą
įtraukiamos atskirai. Į kaupiamųjų lėšų sąskaitą draudžiama nukreipti
išieškojimą pagal bendrojo naudojimo objektų valdytojo ar butų ir kitų patalpų
savininkų prievoles. Atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimui skirta
kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų mėnesinė įmoka, tenkanti buto naudingojo
ploto vienam kvadratiniam metrui, neturi būti didesnė už Vyriausybės nustatytąją
(išskyrus atvejus, kai didesniam įmokos dydžiui raštu pritaria daugiabučio namo
buto savininkas). Kaupiamojo įnašo daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti)
apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija.
4. Daugiabučio
namo, kuriame yra įsteigta daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba kurio butų ir kitų patalpų
savininkai yra sudarę jungtinės veiklos sutartį, kaupiamojo įnašo daugiabučiam
namui atnaujinti (modernizuoti) konkretų dydį, vadovaudamiesi šio straipsnio 3
dalyje nurodyta metodika, nustato daugiabučio namo butų ir kitų patalpų
savininkai bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nustatyta
tvarka.
5. Daugiabučio
namo, kuriame daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija
neįsteigta arba kurio butų ir kitų patalpų savininkai nėra sudarę jungtinės
veiklos sutarties, kaupiamojo įnašo daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti)
dydį, vadovaudamasis šio straipsnio 3 dalyje nurodyta metodika, apskaičiuoja
bendrojo naudojimo objektų administratorius ir patvirtina daugiabučio namo butų
ir kitų patalpų savininkai, priimdami sprendimą pagal
Civilinio kodekso 4.85 straipsnį.
6. Daugiabučio
namo butų ir kitų patalpų savininkai, įgyvendinantys atnaujinimo (modernizavimo)
projektą, gali priimti sprendimą nekaupti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų lėšų,
jeigu yra pasirašyta kreditavimo sutartis su bankais ar kitomis kredito
įstaigomis arba iš nuosavų ar (ir) skolintų lėšų pradėtas įgyvendinti
daugiabučio namo atnaujinimas (modernizavimas). Šioje dalyje nurodytos lėšos
gali būti nekaupiamos nuo minėtos kreditavimo sutarties su banku ar kita kredito
įstaiga pasirašymo iki šio kredito sugrąžinimo dienos arba nuo daugiabučio namo
atnaujinimo (modernizavimo) iš nuosavų ar (ir) skolintų lėšų įgyvendinimo
pradžios iki šio namo atnaujinimo (modernizavimo) pabaigos.
**7. Šio
straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos valstybės paramos daugiabučiams namams
atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo
(modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisykles tvirtina Vyriausybė.
Valstybės paramos teikimą administruoja ir daugiabučių namų atnaujinimo
(modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūrą vykdo Vyriausybės įgaliota
institucija.
*Pastaba. Šis įstatymas (Nr. XI-1053)
taikomas visiems
daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams, parengtiems ir
įgyvendinamiems nuo 2009 m. rugsėjo 20 d. pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo
(modernizavimo) programą.
**Pastaba. Šis įstatymas (Nr. XI-1657)
taikomas
daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams, parengtiems ir
įgyvendinamiems nuo 2009 m. rugsėjo 20 d. pagal Vyriausybės patvirtintą
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo ir finansavimo
modelį, sukurtą pagal Europos Komisijos, Europos investicijų banko ir Europos
plėtros banko tarybos iniciatyvą JESSICA.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1574, 2008-06-05,
Žin., 2008, Nr. 71-2703 (2008-06-21)
Nr. X-1732, 2008-09-29,
Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)
Nr.
XI-1053,
2010-10-12, Žin., 2010, Nr. 125-6378 (2010-10-23)
Nr. XI-1657,
2011-11-10, Žin., 2011, Nr. 143-6708 (2011-11-26)
Nr. XI-1776,
2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 155-7357 (2011-12-20)
Nr. XI-1791,
2011-12-09, Žin., 2011, Nr. 155-7358 (2011-12-20)
14 straipsnis. Valstybės paramos daugiabučiams namams
atnaujinti (modernizuoti) finansavimas
*1. Valstybės
parama daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikiama ir jos
administravimo išlaidos padengiamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto
ir Privatizavimo fondo lėšų, skiriamų
Specialiajai daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programai,
20
procentų akcizo pajamų, gautų už energinius produktus, ir kitų lėšų,
išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
2. Valstybės
parama nepasiturintiems gyventojams apmokant
kreditą ir palūkanas teikiama pagal Piniginės socialinės paramos
nepasiturintiems gyventojams įstatymą.
*Pastaba: įstatymo penktojo skirsnio 14
straipsnio 1 dalies nuostata dėl 20 procentų akcizo pajamų, gautų už
energinius produktus, panaudojimo valstybės paramai daugiabučiams namams
atnaujinti (modernizuoti) įsigalioja atitinkamo Lietuvos Respublikos akcizų
įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dieną.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1732, 2008-09-29,
Žin., 2008, Nr. 120-4544 (2008-10-18)
Nr. XI-1776,
2011-12-01, Žin., 2011, Nr. 155-7357 (2011-12-20)
15 straipsnis.
Sprendimų dėl daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) finansavimo priėmimo
ir jų vykdymo tvarka
Sprendimus dėl
lėšų skolinimosi ir kreditavimo sutarties sąlygų
daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) finansuoti butų ir kitų
patalpų savininkai priima mutatis mutandis Civilinio kodekso 4.85
straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Sutartis su bankais ar kitomis
kredito įstaigomis dėl kredito daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo)
projektui įgyvendinti butų ir kitų patalpų savininkų vardu sudaro bendrojo
naudojimo objektų valdytojas.
16 straipsnis.
Butų ir kitų patalpų savininkų, įgyvendinančių daugiabučio namo
atnaujinimo (modernizavimo) projektus, interesų apsauga
1. Daugiabučio
namo atnaujinimo (modernizavimo) projektai turi atitikti teisingumo, protingumo,
sąžiningumo kriterijus. Atnaujinimo
(modernizavimo) projekto
įgyvendinimui skirta kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų mėnesinė įmoka,
tenkanti buto naudingojo ploto vienam kvadratiniam metrui, turi atitikti vykdomų
darbų mastą ir buto savininkų pajamas.
2. Draudžiama
nukreipti išieškojimą pagal buto savininko neįvykdytas prievoles dėl atnaujinimo
(modernizavimo) projektų jo dalies apmokėjimo į jo butą atnaujintame
(modernizuotame) name, jeigu tai yra vienintelis šeimos (vieno gyvenančio
asmens) būstas.
*3. Buto ar kitų
patalpų perleidimo (paveldėjimo) metu buvę įsiskolinimai pagal atnaujinimo
(modernizavimo) projektus padengiami, o vykdytinos prievolės perduodamos buto ar
kitų patalpų pirkėjui (įgijėjui).
*Pastaba. Šis įstatymas (Nr. XI-1053) taikomas visiems daugiabučių namų
atnaujinimo (modernizavimo) projektams, parengtiems ir įgyvendinamiems nuo 2009
m. rugsėjo 20 d. pagal Vyriausybės patvirtintą
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
XI-1053,
2010-10-12, Žin., 2010, Nr. 125-6378 (2010-10-23)
