Kiti įstatymai

Įstatymas skelbtas: Žin., 1995, Nr. 27-600
Aktuali redakcija nuo 2002.07.04
LIETUVOS RESPUBLIKOS
RELIGINIŲ BENDRIJŲ TEISĖS Į IŠLIKUSĮ
NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO TVARKOS
ĮSTATYMAS
1995 m. kovo 21 d. Nr. I-822
Vilnius
      1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
      Šis įstatymas reglamentuoja religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuris pagal buvusios LTSR (TSRS) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip valstybės nusavintas, išskyrus žemę, vidaus vandenis, miškus ir parkus, taip pat ir tą turtą, kuris pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė, atkūrimo tvarką ir sąlygas.
      Valstybinės reikšmės 
istorijos, archeologijos ir kultūros objektai, kaip išimtinė Lietuvos 
Respublikos nuosavybė, gali būti perduoti neterminuotai naudotis nustačius šio 
objekto paminklosaugos sąlygas ir religinei bendrijai pasirašius saugojimo 
įsipareigojimą.
      2 straipsnis. Religinių 
bendrijų teisė susigrąžinti išlikusį nekilnojamąjį turtą
      Nekilnojamąjį turtą 
susigrąžinti turi teisę tos religinės bendrijos, kurios veikė Lietuvos 
Respublikoje iki 1940 m. liepos 21 d. ir kurių turtas buvo valstybės 
nusavintas.
      Tokią pat teisę turi 
religinės bendrijos, pripažintos atkuriamų religinių bendrijų teisių 
perėmėjomis. Šis statusas turi būti aprobuotas atitinkamos religinės bendrijos 
vyriausiosios vadovybės.
      Ginčas dėl nustojusios veikti 
religinės bendrijos veiklos ir teisių perėmimo sprendžiamas teisme.
      3 straipsnis. Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas
      Religinėms bendrijoms atkuriama nuosavybės teisė į išlikusį Lietuvos teritorijoje nekilnojamąjį turtą, kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip valstybės nusavintas iš religinių bendrijų be jų valios.
      Nuosavybės teisė atkuriama:
      1) grąžinant išlikusį religinių bendrijų nekilnojamąjį turtą natūra;
      2) išperkant išlikusį nekilnojamąjį turtą šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka.
      4 straipsnis. Turto grąžinimas natūra
      Išlikęs nekilnojamasis turtas religinei bendrijai jos pageidavimu grąžinamas natūra, išskyrus šį turtą:
      1) gyvenamuosius namus ir butus, jei juose gyvena nuomininkai;
      2) pastatus ir kitus statinius, pertvarkytus, perstatytus taip, kad jų bendrasis plotas padidėjo daugiau kaip 1/3 ir naujai sukurto ploto negalima atskirti nuo buvusiojo, arba jeigu jų pagrindinės konstrukcijos pakeistos daugiau kaip 50 procentų;
      3) pastatus ir statinius, 
perduotus mokslo, sveikatos priežiūros, kultūros, švietimo ir ryšių 
įstaigoms;
      4) pastatus ar jų dalis, 
kurie perduoti į privačią nuosavybę pagal perleidimo momentu galiojusius 
įstatymus.
      Turto, grąžinamo religinėms 
bendrijoms natūra, perdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos 
Vyriausybė.
      5 straipsnis. Prašymų dėl 
išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo pateikimo tvarka
      Religinės bendrijos prašymus 
dėl teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir turto grąžinimo pateikia 
to turto valdytojui pagal turto buvimo vietą per vienerius metus nuo šio 
įstatymo įsigaliojimo dienos.
      Nuosavybės teisę 
patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti per vienerius metus nuo prašymo 
atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikimo dienos.
      6 straipsnis. Prašymų dėl išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo turinys
      Prašyme dėl išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo ar kompensacijos už jį išmokėjimo nurodomas religinės bendrijos pavadinimas, buveinės adresas, nekilnojamojo turto objektai, jų buvimo vieta, nuosavybės teisės į šį turtą pagrindas, nuosavybės praradimo priežastis ir laikas, dabartinis turto naudotojas.
      Prašyme nurodomas 
pageidavimas atgauti turtą natūra, ekvivalentine natūra arba gauti už jį 
kompensaciją. Prie prašymo turi būti pridėti nuosavybės teisę patvirtinantys 
dokumentai.
      Prašymai, paduoti iki šio 
įstatymo įsigaliojimo dienos, turi būti papildomi pagal šio įstatymo 
nuostatas.
      7 straipsnis. Nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai
      Nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais gali būti turto nacionalizacijos aktai, išrašai iš hipotekos ir notarų aktų knygų, turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai.
      Jeigu nuosavybę 
patvirtinantys dokumentai neišliko arba jų nerasta Lietuvos valstybiniame 
archyve, suinteresuota religinė bendrija nuosavybės teisę į turtą patvirtinantį 
juridinį faktą gali įrodinėti teisme.
      8 straipsnis. Institucijos, 
nagrinėjančios religinių bendrijų prašymus dėl nuosavybės 
                teisių atkūrimo
      Religinių bendrijų prašymus dėl išlikusio nekilnojamojo turto, esančio savivaldybių žinioje, nagrinėja miesto (rajono) valdyba (meras), turto, esančio kitų valstybinių įmonių, įstaigų, organizacijų žinioje, - ministerija, kurios reguliavimo sričiai priklauso šios organizacijos arba turtas.
      9 straipsnis. Sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimas
      Sprendimus dėl išlikusio nekilnojamojo turto, esančio savivaldybių žinioje, priima miesto (rajono) taryba, dėl turto, esančio valstybinių įmonių, įstaigų ir organizacijų žinioje, - ministerija, kurios reguliavimo sričiai priklauso šios įmonės, įstaigos, organizacijos arba turtas.
      Sprendimai dėl nuosavybės 
teisės atkūrimo priimami per 6 mėnesius nuo nuosavybės teisę patvirtinančių 
dokumentų pateikimo dienos.
      Religinei bendrijai 
nuosavybės teisė į sugrąžintą turtą atsiranda nuo sprendimo sugrąžinti turtą 
įregistravimo turto registro įstaigoje.
      10 straipsnis. Sprendimų dėl nuosavybės teisės atkūrimo apskundimo tvarka
      Institucijų, nurodytų šio įstatymo 9 straipsnyje, sprendimai dėl turto grąžinimo natūra ar jo išpirkimo gali būti apskųsti teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Šiose bylose šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio.
      11 straipsnis. Garantijos nuomininkams
      Pagal šį įstatymą religinėms bendrijoms grąžintų patalpų nuomininkai, sudarę nuomos sutartis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi teisę ir toliau nuomoti šias patalpas iki sutartyse nustatyto termino pabaigos, bet ne ilgiau kaip penkerius metus.
      Iki 1995 m. kovo 30 d. 
religinėms bendruomenėms ar bendrijoms natūra grąžintų gyvenamųjų namų, jų 
dalių, butų nuomininkų prašymu institucija, priėmusi sprendimą grąžinti 
religinei bendruomenei ar bendrijai natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, o kai 
šios institucijos nėra, – savivaldybės meras privalo jiems išduoti valstybės 
garantinį dokumentą. Valstybės garantijas, jų įvykdymą, garantijų turėtojų 
teises ir pareigas nustato Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį 
turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir 
lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą 
atkūrimo įstatyme, įstatymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1035, 2002-07-04, Žin., 2002, Nr. 74-3138 (2002-07-24)
      12 straipsnis. Išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimas
      Tais atvejais, kai religinė bendrija nepageidauja susigrąžinti turtą natūra arba jis negrąžintinas natūra pagal šio įstatymo 4 straipsnį, valstybė šį turtą išperka tokiais būdais:
      1) tokios pat rūšies ar 
vertės turtą perduoda bendrijos nuosavybėn neatlygintinai;
      2) išmoka kompensacijas pinigais;
      3) teikia paramą remontuojant (restauruojant) paminklinius ansamblius, kulto pastatus;
      4) išnuomoja ne aukciono tvarka žemės sklypą.
      Išpirkimo būdą pasirenka religinė bendrija. Turtas išperkamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais atsižvelgiant į realiąją turto vertę išpirkimo metu, atskaičius jo pagerinimo išlaidas. Kompensacija pinigais už išperkamą nekilnojamąjį turtą pradedama mokėti po penkerių metų nuo sprendimo išmokėti kompensaciją priėmimo dienos.
      Pagal šį įstatymą išperkamas 
ir tas turtas, kuris buvo sunaikintas po 1990 m. vasario  
14 dienos.
      13 straipsnis. Žemės sklypų prie religinėms bendrijoms sugrąžintų pastatų ir statinių
                  nuoma
      Žemės sklypai prie religinėms bendrijoms sugrąžintų pastatų ir statinių suformuojami priskiriant pastatų ir statinių grąžinimo metu religinių bendrijų naudojamus sklypus ir jų ribų planus suderinus su miesto (rajono) architektūros ir žemėtvarkos tarnybomis.
      Žemės sklypai prie religinėms 
bendrijoms sugrąžintų pastatų ir statinių išnuomojami ne aukciono tvarka, 
nustatant jų naudojimo sąlygas, apribojimus ir žemės servitutus įstatymų 
nustatyta tvarka.
      14 straipsnis. Biudžeto lėšų panaudojimas
      Kompensacijos pinigais religinėms bendrijoms už nekilnojamąjį turtą mokamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų.
      15 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
      Išimtiniais atvejais nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nurodytą šio įstatymo  
4 straipsnyje, gali būti atkuriama grąžinant jį natūra 
Vyriausybės ir religinės bendrijos susitarimu, kuriam pritaria Lietuvos 
Respublikos Seimas.
      Religinės bendrijos prašymas 
dėl šio nekilnojamojo turto grąžinimo natūra turi būti pateiktas iki šio 
įstatymo įsigaliojimo dienos, išskyrus atvejus, kai išnyksta šio įstatymo 4 
straipsnyje numatytos aplinkybės.
      Nuo šio įstatymo įsigaliojimo 
dienos sprendimai dėl maldos namų bei kitų pastatų grąžinimo arba lėšų 
kompensavimo religinėms bendruomenėms pagal 1990 m. vasario 14 d. Lietuvos 
Respublikos įstatymą "Dėl maldos namų bei kitų pastatų grąžinimo religinėms 
bendruomenėms" nepriimami, o pareiškimai dėl turto grąžinimo arba jo išpirkimo 
nagrinėjami šio įstatymo nustatyta tvarka.