Įstatymas paskelbtas: Žin., 1992,
Nr. 5-75
Aktuali redakcija nuo 2011.07.19
LIETUVOS RESPUBLIKOS
APLINKOS APSAUGOS
ĮSTATYMAS
1 straipsnis.
Pagrindinės sąvokos
Šiame įstatyme:
1)
aplinka gamtoje funkcionuojanti tarpusavyje susijusių elementų (žemės
paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, dirvožemio, augalų, gyvūnų, organinių ir
neorganinių medžiagų, antropogeninių komponentų) visuma bei juos vienijančios
natūraliosios ir antropogeninės sistemos;
2) aplinkos
apsauga aplinkos saugojimas nuo
fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar pasekmių,
atsirandančių įgyvendinant planus ir programas, vykdant ūkinę veiklą ar
naudojant gamtos išteklius;
3) gamtos
ištekliai gyvosios ar negyvosios gamtos elementai (augalija, gyvūnija,
įskaitant ir buveines, vanduo, žemė (jos paviršius ir gelmės), kuriuos žmogus
naudoja arba gali naudoti savo reikmėms;
4)
ekosistema funkcinė gyvųjų ir negyvųjų aplinkos elementų, kuriuos
jungia tarpusavio ryšiai, medžiagų apykaitos bei energijos pasikeitimo procesai,
sistema;
5) aplinkos
apsaugos normatyvas nustatyta tvarka įteisinta ūkinės ar kitos veiklos
poveikio aplinkai leistinumo skaitmeninė ar loginė išraiška;
6) aplinkos
apsaugos standartas nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas
normatyvinis dokumentas, kuriame nustatomos bendro ir daugkartinio naudojimo
aplinkos apsaugos taisyklės, bendrieji principai ar charakteristikos;
7) gamtos
išteklių limitavimas gamtos išteklių naudojimo normų nustatymas
atsižvelgiant į turimus duomenis apie gamtos išteklių kiekį, jų atsinaujinimą ir
išsaugojimą ateičiai;
8)
kenksmingas (neigiamas) poveikis aplinkai ekosistemos ar jos elementų
natūralių funkcijų susilpnėjimas arba netekimas;
9) aplinkos
stebėsena (monitoringas) sistemingas aplinkos bei jos elementų būklės ir
kitimo stebėjimas, antropogeninio poveikio įvertinimas ir prognozė;
10) poveikio aplinkai vertinimas planuojamos
ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai nustatymo, apibūdinimo ir vertinimo
procesas;
11) informacija apie aplinką bet kokia
rašytinė, vaizdo, garso, elektroninė ar kitokia materialia forma saugoma
informacija apie: aplinkos elementų būklę, kraštovaizdį ir biologinę įvairovę
(įskaitant genetiškai modifikuotus organizmus) bei jų tarpusavio sąveiką;
veiksnius, tokius kaip: medžiagos, energija, triukšmas ir radiacija, bei veiklą
arba priemones (įskaitant administracines priemones, susitarimus aplinkosaugos
srityje, politiką, įstatymų leidybą, planus ir programas, turinčius arba
galinčius turėti poveikio aplinkos elementams, kraštovaizdžio ar biologinei
įvairovei, taip pat išlaidų ir rezultatų bei kitą ekonominę analizę ir
prielaidas, susijusias su priimamais sprendimais aplinkosaugos srityje); žmonių
sveikatos ir saugos būklę, gyvenimo sąlygas, kultūros objektų ir statinių būklę
tais atvejais, kai tam turi arba gali turėti įtakos aplinkos elementai,
kraštovaizdžio ar biologinė įvairovė arba per šiuos elementus šiame punkte
išvardyti veiksniai, veikla arba priemonės;
12) ūkinė
veikla ūkinė ir kitokia veikla, kuri turi ar gali turėti įtakos
aplinkai;
13)
pavojingos medžiagos nuodingosios, kenksmingos, degiosios,
sprogstamosios, koroziją sukeliančios ir kitos medžiagos, galinčios pakenkti
žmogui ir aplinkoje vykstantiems gamtos procesams;
14) teršimas medžiagų, preparatų, organizmų ir
mikroorganizmų ar jų junginių (toliau teršalų) išmetimas (išleidimas,
paskleidimas) į aplinką kaip žmonių veiklos rezultatas;
15) genetiškai modifikuotas organizmas
organizmas (išskyrus žmogų), kurio genetinė medžiaga yra taip pakeista ir
įgijusi tokių savybių, kurios negalėtų atsirasti organizmui dauginantis
natūraliu būdu;
16) pasekmės ar poveikis aplinkai tokios
pasekmės ar poveikis (fizinis, cheminis ir kt.) aplinkai, dėl kurių įvyksta ar
gali įvykti reikšmingi ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų
pokyčiai;
17) strateginis pasekmių aplinkai vertinimas
tam tikrų planų ir programų įgyvendinimo galimų pasekmių aplinkai nustatymo,
apibūdinimo ir vertinimo procesas, kurio metu rengiami strateginio pasekmių
aplinkai vertinimo dokumentai, teikiamos konsultacijos, atsižvelgiama į
vertinimo bei konsultacijų rezultatus prieš priimant ir (arba) tvirtinant planą
ar programą, teikiama informacija, susijusi su sprendimu dėl plano ar programos
priėmimo ir (arba) tvirtinimo;
18) planai ir
programos nacionalinio, regioninio ar vietinio lygmens planavimo
dokumentai (veiksmų planai ir programos, plėtros planai (programavimo
dokumentai), ūkio šakų vystymo planai ir programos, strategijos, koncepcijos,
teritorijų planavimo dokumentai ir kt., įskaitant planus bei programas, prie
kurių finansavimo prisideda Europos Bendrija), kurie rengiami, tvirtinami ir
(arba) priimami pagal galiojančius teisės aktus ar pagal kompetenciją
įgyvendinant viešąjį administravimą ir kurių įgyvendinimo pasekmės gali būti
reikšmingos aplinkai, įskaitant tokių planų ir programų visiškus ar dalinius
pakeitimus;
19) aplinkos atkūrimo
priemonės bet kurie veiksmai, įskaitant žalą sumažinančias bei laikinąsias
priemones, kuriomis nustatyta tvarka atkuriama iki pradinės būklės pažeista
aplinka, jos elementai ir (arba) pablogėjusios jų funkcijos arba įgyvendinamos
lygiavertės tiems aplinkos elementams ir (arba) jų funkcijoms
alternatyvos;
20) prevencinės
priemonės bet kurios priemonės, taikomos reaguojant į įvykį, veikimą ar
neveikimą, siekiant išvengti žalos ar kitokio neigiamo poveikio aplinkai ar ją
(jį) sumažinti;
21) žala aplinkai
tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų
(įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis
arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai
ar žmonėms (visuomenei), (toliau funkcijos) pablogėjimas;
22) suinteresuota visuomenė vienas arba daugiau
fizinių ar juridinių asmenų, kuriems daro arba gali daryti poveikį sprendimai,
veiksmai ar neveikimas aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo
srityje arba kurie yra suinteresuoti šių sprendimų procesu. Pagal šią apibrėžtį
asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar
savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti
teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą, visais atvejais
laikomi suinteresuotais asmenimis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352,
96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. VIII-1637, 00.04.18, Žin., 2000,
Nr.39-1093 (00.05.12)
Nr. IX-677, 2001-12-20,
Žin., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)
Nr. IX-2032,
2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 36-1179 (2004-03-07)
Nr. X-147, 2005-03-24,
Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)
Nr. XI-858, 2010-05-28,
Žin., 2010, Nr. 70-3472 (2010-06-17)
2 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, nustato
pagrindines juridinių bei fizinių asmenų teises ir pareigas išsaugant Lietuvos
Respublikai būdingą biologinę įvairovę, ekologines sistemas bei kraštovaizdį,
užtikrinant sveiką ir švarią aplinką, racionalų gamtos išteklių naudojimą
Lietuvos Respublikoje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame šelfe ir
ekonominėje zonoje.
Šio įstatymo pagrindu priimami kiti gamtos išteklių
naudojimą bei aplinkos apsaugą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės
aktai.
Šis įstatymas skirtas
užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede,
įgyvendinimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352, 96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. IX-2032,
2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 36-1179 (2004-03-07)
Nr. X-147, 2005-03-24,
Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)
3 straipsnis. Aplinkos apsaugos objektas
Aplinkos apsaugos objektas yra Lietuvos Respublikos
teritorijoje esanti aplinka ir Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys
gamtos ištekliai.
4 straipsnis. Aplinkos apsaugos principai
Aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos
valstybės bei kiekvieno jos gyventojo rūpestis ir pareiga.
Aplinkos apsaugos valdymo politika ir praktika turi
nukreipti visuomeninius bei privačius interesus aplinkos kokybei gerinti,
skatinti gamtos išteklių naudotojus ieškoti būdų ir priemonių, kaip išvengti
arba sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, bei ekologizuoti gamybą.
Gamtos ištekliai turi būti naudojami racionaliai ir
kompleksiškai, atsižvelgiant į aplinkos išsaugojimo bei atkūrimo galimybes ir
Lietuvos Respublikos gamtos bei ekonomikos ypatumus.
Aplinkos apsauga grindžiama visapusiška, teisinga ir
laiku sukaupta informacija apie aplinką.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-677, 2001-12-20,
Žin., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)
5 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo kompetencija aplinkos apsaugos
srityje
Lietuvos Respublikos Seimas, formuodamas aplinkos apsaugos valstybės
politiką:
1) nustato pagrindines aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo politikos
kryptis;
2) tvirtina aplinkos apsaugos strategiją;
3) tvirtina valstybės biudžeto asignavimus aplinkos apsaugos priemonėms
finansuoti;
4) ratifikuoja ir denonsuoja svarbiausias Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos
bei gamtos išteklių naudojimo tarptautines sutartis;
5) vykdo kitas įstatymų nustatytas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352,
96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
6 straipsnis. Valstybinio
aplinkos apsaugos valdymo sistema
Valstybinį aplinkos apsaugos valdymą Lietuvos
Respublikoje vykdo Vyriausybė, Aplinkos ministerija, kitos įgaliotos valstybės
institucijos.
Aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose
įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos
institucijos.
Kiekviena iš šių institucijų atsako už šio įstatymo joms
priskirtų funkcijų vykdymą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama aplinkos
apsaugos valstybės politiką:
1) Aplinkos ministerijos teikimu tvirtina aplinkos
apsaugos strategijos veiksmų programą, valstybines gamtos išteklių naudojimo ir
aplinkos apsaugos programas bei schemas;
2) įstatymų nustatyta tvarka formuoja valstybės
institucijų, įgyvendinančių aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo
politiką, sistemą;
3) koordinuoja valstybės ir vietos savivaldos valdymo
institucijų veiklą aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo
srityje;
4) sudaro ir įgyvendina Lietuvos Respublikos
tarpvalstybines sutartis aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo
srityje;
5) vykdo kitas įstatymų nustatytas funkcijas.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, vykdydama
aplinkos apsaugos valdymą ir valstybinį gamtos išteklių naudojimo
reguliavimą:
1) organizuoja ir koordinuoja valstybės strategijos
įgyvendinimą aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, rengia
valstybines ilgalaikes ir tikslines aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių
naudojimo programas, numato jų įgyvendinimo tvarką ir kontroliuoja, kaip jos
vykdomos;
2) organizuoja ir koordinuoja valstybinės svarbos
aplinkos apsaugos schemų, kitų aplinkos apsaugos priemonių rengimą, taip pat
rengia šias schemas ir priemones, numato jų įgyvendinimo (taikymo) mechanizmą,
kontroliuoja, kaip jos vykdomos (taikomos);
3) rengia įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimų ir kitų teisės aktų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo
klausimais projektus, organizuoja bendrųjų, specialiųjų bei detaliųjų
teritorinio planavimo dokumentų aplinkos apsaugos klausimais rengimą, pagal savo
kompetenciją derina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų teisės
aktų, reguliuojančių ūkinę ir kitokią veiklą, galinčią turėti poveikio aplinkai,
projektus bei teritorinio planavimo dokumentus, kad jie atitiktų aplinkos
apsaugos įstatymus ir kitus teisės aktus;
4) pagal savo kompetenciją rengia ir tvirtina aplinkos
apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo normas, normatyvus, standartus bei
taisykles;
5) pagal savo
kompetenciją nustato gamtos išteklių naudojimo limitus ir sąlygas, leidimų
išdavimo tvarką, reglamentuoja ir kontroliuoja gamtos išteklių apskaitą,
organizuoja valstybinių kadastrų bei registrų, priskirtų ministerijos
kompetencijai, sudarymą bei tvarkymą;
6) teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei saugomų
teritorijų steigimo projektus;
7) reglamentuoja ir kontroliuoja veiklą saugomose
teritorijose, organizuoja valstybinių rezervatų, nacionalinių ir regioninių
parkų valdymą, sudaro ir tikslina Raudonąją knygą, organizuoja ir atlieka
darbus, susijusius su retų bei nykstančių augalų, grybų ir gyvūnų išsaugojimu
bei gausinimu, reglamentuoja augalų, gyvūnų medžioklės ir žūklės trofėjų
įvežimo, išvežimo, tranzito, tarptautinės prekybos retomis ir nykstančiomis
augalų ir gyvūnų rūšimis, taip pat gyvūnų laikymo nelaisvėje tvarką;
8) nustato ir kontroliuoja išmetamų (išleidžiamų,
paskleidžiamų) į aplinką teršalų (ir radioaktyviųjų medžiagų) normas bei
apskaitos tvarką, nustato leidimų išmesti (išleisti, paskleisti) teršalus (ir
radioaktyvąsias medžiagas) išdavimo tvarką;
8 punkto redakcija nuo 2011 m.
spalio 1 d.:
8) nustato ir kontroliuoja išmetamų (išleidžiamų,
paskleidžiamų) į aplinką teršalų (išskyrus radionuklidus) normas bei apskaitos
tvarką, nustato leidimų išmesti (išleisti, paskleisti) teršalus (išskyrus
radionuklidus) išdavimo tvarką;
9) nustato pavojingų cheminių medžiagų ir pavojingų
atliekų, genetiškai modifikuotų organizmų bei potencialių biologinės taršos
šaltinių gamybos ir įvežimo, tranzito, išvežimo, naudojimo, saugojimo,
laidojimo, nukenksminimo, utilizavimo ir apskaitos tvarką;
10) nustato tvarką, kuria įvertinama, ar produkcija
atitinka aplinkos apsaugos reikalavimus, organizuoja šį darbą;
11) rengia ir tvirtina aplinkai padarytos žalos
apskaičiavimo metodikas;
12) organizuoja ir koordinuoja kompleksinį aplinkos
monitoringą, kuria ir nuolat papildo aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių
naudojimo kompiuterizuotą informacijos sistemą, naudojasi šia
informacija;
13) pagal savo kompetenciją organizuoja ir koordinuoja
mokslo tyrimus, susijusius su gamtos ištekliais ir jų naudojimu bei aplinkos
apsauga;
14) nustatyta tvarka naudoja Aplinkos apsaugos rėmimo
programos lėšas;
15) nustatyta tvarka pagal savo kompetenciją palaiko
ryšius su užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis ir tarptautinėmis
organizacijomis, rengia tarptautinių sutarčių projektus, pasirašo šias sutartis,
organizuoja jų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar
Ministro Pirmininko pavedimu atstovauja Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse
ar tarptautinėse organizacijose;
16) rengia ataskaitas apie aplinkos būklę Lietuvos
Respublikoje, koordinuoja ir pagal savo kompetenciją organizuoja visuomenės
aplinkosauginį švietimą bei informavimą, rūpinasi aplinkos apsaugos specialistų
kvalifikacijos tobulinimu;
17) vykdo valstybinę aplinkos apsaugos ir gamtos
išteklių naudojimo kontrolę, nustato valstybinės aplinkos apsaugos ir gamtos
išteklių naudojimo kontrolės vykdymo tvarką;
18) teikia pasiūlymus dėl aplinkos apsaugos ir gamtos
išteklių naudojimo ekonominės sistemos formavimo, dalyvauja nustatant muitų už
įvežamus ir išvežamus gamtos išteklius politiką;
19) organizuoja kitų aplinkos apsaugos priemonių
įgyvendinimą ir kontrolę;
20) vykdo kitas įstatymų nustatytas
funkcijas.
Kitų valstybės institucijų funkcijas aplinkos apsaugos
srityje nustato kiti įstatymai bei šių institucijų nuostatai.
Vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos
apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų
aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą:
1) valdo, naudoja ir saugo joms priskirtus gamtos
išteklius ir aplinkosaugos objektus;
2) paskirsto pagal savivaldybėms nustatytus limitus
valstybinius gamtos išteklius;
3) rengia, tvirtina ir įgyvendina savivaldybių aplinkos
apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo programas, schemas ir kitas aplinkos
apsaugos priemones;
4)
nustatyta tvarka naudoja Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios
programos lėšas, tvirtina asignavimus aplinkos apsaugai;
5) steigia ir tvarko įstatymų nustatyta tvarka
savivaldybės saugomas teritorijas, kraštovaizdžio objektus;
6) pagal kompetenciją nagrinėja ir derina planuojamos
veiklos objektų projektus;
7) tvarko miestų ir kaimų
gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles,
skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu
bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje
ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Vyriausybės įgaliota
institucija nustato kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai priskiriami
saugotiniems;
8) nustato savo teritorijoje griežtesnius už
valstybinius normatyvus, suderinusios su juos patvirtinusiomis valstybės
institucijomis;
9) pagal kompetenciją priima sprendimus ir kontroliuoja
jų vykdymą;
10) vykdo kitas įstatymų nustatytas
funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352,
96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. IX-677, 2001-12-20,
Žin., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)
Nr. IX-1610,
2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2763 (2003-06-27)
Nr. IX-2113,
2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)
Nr. X-147, 2005-03-24,
Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)
Nr. XI-783, 2010-04-27,
Žin., 2010, Nr. 54-2646 (2010-05-11)
Nr. XI-1538,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4315 (2011-07-19)
II SKYRIUS.
LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ, SUINTERESUOTOS VISUOMENĖS, KITŲ JURIDINIŲ IR
FIZINIŲ ASMENŲ TEISĖS IR PAREIGOS
Skyriaus pavadinimas
keistas:
Nr. IX-677, 2001-12-20,
Žin., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)
Nr. XI-858, 2010-05-28,
Žin., 2010, Nr. 70-3472 (2010-06-17)
7 straipsnis.
Suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų
teisės
1. Vienas arba daugiau fizinių ar
juridinių asmenų, suinteresuota visuomenė turi teisę:
1) nustatyta tvarka gauti informaciją apie
aplinką;
2) nustatyta tvarka dalyvauti planuojamos
ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese;
3) reikalauti, kad būtų nutrauktas
kenksmingas ūkinės veiklos objektų poveikis aplinkai;
4) įstatymų nustatyta tvarka teikti
pasiūlymus dėl poveikio aplinkai vertinimo privalomumo;
5) atlikti visuomeninį poveikio aplinkai
vertinimą;
6) organizuoti ir dalyvauti vykdant
visuomeninę aplinkos kontrolę;
7) reikalauti, kad valstybės valdžios ir
valdymo institucijos organizuotų aplinkosauginį švietimą ir mokymą, taip pat
nevaržomai skleisti aplinkos apsaugos idėjas;
8) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta
tvarka paduoti skundą (prašymą), reikalaudami imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų
išvengta ar sumažinta žala aplinkai arba atkurta iki pradinės aplinkos būklė, ir
reikalaudami nubausti asmenis, kaltus dėl kenksmingo poveikio aplinkai, ir
pareigūnus, kurių priimti sprendimai ar veiksmai (neveikimas) pažeidė piliečių,
suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų teises ar įstatymų
saugomus interesus;
9) lankytis gamtinėse teritorijose,
išskyrus tas, kurių lankymas draudžiamas ar ribojamas;
10) Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jei mano, kad jo (jų) prašymas, pateiktas
teisės aktų, reglamentuojančių teisę gauti informaciją apie aplinką, nustatyta
tvarka, buvo neteisėtai atmestas, į jį buvo iš dalies ar visiškai netinkamai
atsakyta arba į prašymą deramai neatsižvelgta pagal teisės aktus,
reglamentuojančius teisę gauti informaciją apie aplinką.
2. Suinteresuota visuomenė turi teisę
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo
intereso gynimo užginčijant sprendimų, veiksmų ar neveikimo aplinkos ir jos
apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje materialinį ar procesinį
teisėtumą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352,
96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. VIII-1637, 00.04.18, Žin., 2000,
Nr.39-1093 (00.05.12)
Nr. IX-677, 2001-12-20,
Žin., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)
Nr. X-147, 2005-03-24,
Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)
Nr. XI-858, 2010-05-28,
Žin., 2010, Nr. 70-3472 (2010-06-17)
8 straipsnis.
Valstybės valdžios, valdymo ir kontrolės institucijų pareigos
užtikrinant piliečių, suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių
asmenų teises
Valstybės valdžios, valdymo ir kontrolės institucijos pagal savo kompetenciją
privalo :
1) stebėti aplinkos kokybės pokyčius ir informuoti apie tai visuomenę, nustatyti
ekologiškai pagrįstus ir techniniu požiūriu įgyvendinamus aplinkos kokybės
normatyvus bei standartus;
2) tenkinti arba motyvuotai atmesti piliečių, suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių
asmenų pasiūlymus aplinkos apsaugos klausimais;
3) viešai skelbti ūkinės veiklos, galinčios turėti kenksmingo poveikio aplinkai,
projektus;
4) neleisti, kad ūkinės veiklos subjektai pažeistų aplinkos apsaugos įstatymus,
normatyvus ir standartus;
5) įvertinti ir deramai atsižvelgti į
visuomenės pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo
privalomumo;
6) įvertinti ir deramai atsižvelgti į
visuomenės pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo
ir galimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai;
7) užtikrinti, kad būtų atlyginta padaryta žala
ar neigiamas poveikis aplinkai, o neteisėta
veikla padarę žalą aplinkai kalti asmenys nubausti;
8) organizuoti aplinkosauginį švietimą ir mokymą,
nustatyta tvarka teikti informaciją apie aplinką;
9) skatinti piliečius, suinteresuotą
visuomenę, kitus juridinius ir fizinius asmenis dalyvauti priimant ir
įgyvendinant sprendimus aplinkos apsaugos srityje;
10) nustatyta tvarka reikalauti, kad atsakingi asmenys
imtųsi prevencinių, aplinkos atkūrimo ar kitų aplinkos apsaugos priemonių, taip
pat kontroliuotų, kaip vykdomos šios priemonės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352,
96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. VIII-1637, 00.04.18, Žin., 2000,
Nr.39-1093 (00.05.12)
Nr. IX-677, 2001-12-20,
Žin., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)
Nr. X-147, 2005-03-24,
Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)
Nr. XI-858, 2010-05-28,
Žin., 2010, Nr. 70-3472 (2010-06-17)
9 straipsnis.
Piliečių, suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų
pareigos
Piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti
juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius
ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-677, 2001-12-20,
Žin., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)
Nr. XI-858, 2010-05-28,
Žin., 2010, Nr. 70-3472 (2010-06-17)
10 straipsnis. Užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės teisės ir
pareigos
Užsienio valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės privalo vykdyti šio
įstatymo nustatytas Lietuvos Respublikos piliečių pareigas ir turi visas šiame
įstatyme įtvirtintas Lietuvos Respublikos piliečių teises, jeigu kiti Lietuvos
Respublikos įstatymai nenumato kitko.
11 straipsnis. Gamtos išteklių naudojimo objektas
Gamtos išteklių naudojimo objektas yra Lietuvos Respublikos jurisdikcijai
priklausantys gamtos ištekliai.
12 straipsnis. Saugomos teritorijos ir gamtinis karkasas
Saugomos teritorijos yra:
1) išsaugančios - rezervatai, draustiniai bei saugomi kraštovaizdžio
objektai;
2) apsaugančios - įvairios paskirties apsaugos zonos;
3) gamtos išteklius atkuriančios - saugomi gamtos išteklių sklypai;
4) kompleksinės paskirties - valstybiniai (nacionaliniai ir regioniniai) parkai,
biosferos monitoringo teritorijos - biosferos rezervatai ir biosferos
poligonai.
Gamtinio pobūdžio saugomas teritorijas ir kitas aplinkos apsaugos požiūriu
svarbias bei pakankamai natūralias teritorijas, garantuojančias bendrą
kraštovaizdžio stabilumą, į bendrą kraštotvarkos ekologinio kompensavimo zonų
sistemą jungia gamtinis karkasas.
Saugomų teritorijų apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą jose reglamentuoja
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas,kiti įstatymai ir teisės
aktai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352,
96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
13 straipsnis. Valstybinė gamtos išteklių apskaita
Valstybinės gamtos išteklių apskaitos, kadastrų tvarkymo ir atskaitomybės tvarką
nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352,
96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
131 straipsnis.
Lietuvos Respublikos upių, ežerų
ir tvenkinių kadastras
1. Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių
kadastras yra valstybės kadastras.
2. Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių
kadastras steigiamas, reorganizuojamas ir likviduojamas Lietuvos Respublikos
valstybės registrų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta
tvarka. Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastrą tvarko
vadovaujančioji kadastro tvarkymo įstaiga Lietuvos Respublikos aplinkos
ministerija ir kadastro tvarkymo įstaiga Aplinkos apsaugos
agentūra.
3. Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių
kadastre Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka registruojami šie
paviršiniai vandens telkiniai:
1) upės, kurių ilgis ne mažesnis kaip 3 kilometrai arba
baseino plotas ne mažesnis kaip 5 kvadratiniai kilometrai;
2) ežerai ir tvenkiniai, kurių vandens paviršiaus plotas
ne mažesnis kaip 0,5 hektaro;
3) upės, ežerai, tvenkiniai, kanalai ir dirbtiniai
nepratekami paviršiniai vandens telkiniai, priskirti valstybinės reikšmės vidaus
vandens telkiniams arba kuriuose vykdomas valstybinis aplinkos
monitoringas;
4) paviršiniai vandens telkiniai, jungiantys Lietuvos
Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro objektus, nurodytus šios dalies
13 punktuose.
Įstatymas papildytas
straipsniu:
Nr. X-1744, 2008-10-06,
Žin., 2008, Nr. 120-4550 (2008-10-18)
14 straipsnis. Gamtos išteklių naudotojai
Gamtos išteklių naudotojais gali būti juridiniai ir fiziniai asmenys.
Gamtos išteklių naudojimo pagrindas yra nuosavybės arba naudojimosi
teisė.
Gamtos išteklių naudotojai privalo:
1) savo lėšomis įvertinti ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai;
2) racionaliai ir taupiai naudoti
gamtos išteklius, nepažeisti aplinkos apsaugos reikalavimų;
3) įgyvendinti priemones, naikinančias arba mažinančias neigiamą poveikį
aplinkai;
4) paaiškėjus, kad aplinkai gresia pavojus, imtis priemonių, kad būtų jo
išvengta, o atsiradus žalingiems padariniams, neatidėliodami juos pašalinti ir
informuoti atitinkamus aplinkos apsaugos pareigūnus bei institucijas;
5) nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei teisėtų
interesų;
6) neteisėta veika padarę žalos aplinkai padarytąją žalą atlyginti;
7) vykdyti teisėtus įgaliotų aplinkos apsaugos institucijų bei jų pareigūnų
reikalavimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-147, 2005-03-24,
Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)
15 straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimas
Ūkinė veikla planuojama ir vykdoma remiantis šiuo ir kitais įstatymais,
norminiais aktais, aplinkos monitoringo, valstybinės gamtos išteklių apskaitos
duomenimis, aplinkos apsaugos programomis bei schemomis, kraštotvarkos
projektais bei generaliniais planais atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos gamtos
potencialą.
Juridiniai ir fiziniai asmenys, planuojantys užsiimti
ūkine veikla, savo lėšomis nustato, apibūdina ir įvertina planuojamos ūkinės
veiklos galimą poveikį aplinkai, parengia poveikio aplinkai vertinimo
dokumentaciją ir teikia ją poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviams
įstatymų nustatyta tvarka.
Šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytos institucijos įvertina pateiktą
dokumentaciją apie galimą ūkinės veiklos įtaką aplinkai ir pateikia pagal savo
kompetenciją išvadas arba motyvuotą sprendimą dėl veiklos galimumo. Sprendimas
privalomas institucijai, išduodančiai leidimus ūkinei veiklai.
Dokumentacijos apie ūkinės veiklos galimą poveikį
aplinkai rengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos
ministerija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352,
96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. VIII-1637, 00.04.18, Žin., 2000,
Nr.39-1093 (00.05.12)
16 straipsnis. Ūkinės veiklos, galinčios turėti poveikio aplinkai,
projektavimas
Juridinių bei fizinių asmenų ūkinės veiklos, galinčios turėti poveikį aplinkai,
teritorinis organizavimas ir aplinkos tvarkymo valstybinis reguliavimas vykdomas
pagal bendrojo ir specialiojo teritorinio planavimo dokumentus.
Juridiniai ir fiziniai asmenys, projektuojantys objektų, galinčių turėti
poveikio aplinkai, statybą, rekonstravimą ar plėtimą, rengiantys bendruosius ir
specialiuosius teritorinio planavimo projektus, projektinėje dokumentacijoje
privalo numatyti priemones gamtos ištekliams racionaliai naudoti, neigiamam
poveikiui aplinkai išvengti.
Projektinė dokumentacija nustatyta tvarka suderinama su vietos savivaldos
institucijomis ir Aplinkos ministerija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352,
96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. VIII-1637, 00.04.18, Žin., 2000,
Nr.39-1093 (00.05.12)
17 straipsnis. Ūkinės veiklos objektų statyba, rekonstravimas ir
plėtimas
Juridiniai ir fiziniai asmenys gali statyti, rekonstruoti ar plėsti ūkinės
veiklos objektus tik turėdami šio įstatymo 16 straipsnio reikalavimus
atitinkančią projektinę dokumentaciją.
Ūkinės veiklos objektų statyba, rekonstravimas ar plėtimas be projektinės
dokumentacijos, numatytos šio įstatymo 16 straipsnyje, arba nesilaikant joje
nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų, pažeidžiant statybos, rekonstravimo ar
plėtimo darbų aplinkosauginius apribojimus užtraukia įstatymų numatytą
atsakomybę.
Atsakomybės taikymas neužkerta kelio šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytoms
valstybinio aplinkos apsaugos valdymo ir kontrolės institucijoms arba jų
pareigūnams nustatyta tvarka sustabdyti ūkinės veiklos objektų statybos,
rekonstravimo ar plėtimo darbus.
18 straipsnis. Pastatytų, rekonstruotų ir išplėstų ūkinės veiklos objektų
priėmimas
Pastatyti, rekonstruoti ir išplėsti ūkinės veiklos objektai priimami
eksploatuoti tik įvykdžius visas projektinėje dokumentacijoje numatytas aplinkos
apsaugos priemones.
Priimant pastatytus, rekonstruotus, išplėstus ūkinės
veiklos objektus, dalyvauja Aplinkos ministerijos sistemos pareigūnai arba
pateikiamos jų išvados.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352,
96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. IX-2113,
2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)
19 straipsnis. Ūkinės veiklos objektų eksploatavimas
Juridiniai ir fiziniai asmenys, prieš pradėdami
eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ir vykdydami ūkinę veiklą, privalo įstatymų
nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimą.
Juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal
leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei
standartų.
Juridiniai ir fiziniai asmenys, eksploatuodami ūkinės veiklos objektus, kurių
veikla susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai, privalo savo lėšomis stebėti
aplinkos teršimo laipsnį, teršimo poveikį aplinkai, užtikrinti informacijos apie
tai viešumą ir sudaryti sąlygas teršimo kontrolei.
Juridiniai ir fiziniai asmenys, eksploatuodami ūkinės
veiklos objektus, privalo nustatyta tvarka vykdyti gamtos išteklių naudojimo ir
išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) į aplinką teršalų apskaitą.
Juridiniai ir fiziniai asmenys, eksploatuojantys ūkinės
veiklos objektus ar vykdantys ūkinę veiklą, kai nereikalingas leidimas, privalo
laikytis tokiems objektams bei veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir
standartų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352,
96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. IX-2113,
2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)
Nr. X-147, 2005-03-24,
Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)
20 straipsnis. Pavojingų cheminių medžiagų gamyba ir
naudojimas
Juridiniai ir fiziniai asmenys, naudodami pavojingas chemines medžiagas, privalo
laikytis nustatytos šių medžiagų naudojimo, saugojimo, apskaitos, laidojimo,
nukenksminimo, transportavimo, tranzito, įvežimo ir išvežimo tvarkos. Tokios
medžiagos saugomos, laidojamos ir nukenksminamos jų gamintojo ar naudotojo
lėšomis.
Pavojingų
cheminių medžiagų naudojimo, saugojimo, apskaitos ir leidimų išdavimo,
laidojimo, nukenksminimo, tranzito, įvežimo, išvežimo tvarką nustato Aplinkos
ministerija.
Lietuvos Respublikoje draudžiama cheminio ginklo gamyba, dislokavimas, tranzitas
ir įvežimas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352,
96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. IX-2113,
2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)
21 straipsnis. Radioaktyviųjų
medžiagų gamyba ir naudojimas
Radioaktyviųjų medžiagų ir atliekų bei kitų jonizuojančiosios spinduliuotės
šaltinių naudojimo, saugojimo, apskaitos, laidojimo, nukenksminimo,
transportavimo, tranzito, įvežimo, išvežimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybės įgaliotos institucijos.
Gaminti radioaktyviąsias medžiagas, skirtas branduoliniam ginklui arba atominių
elektrinių kurui, taip pat perdirbti jau panaudotus tokio kuro elementus
Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama.
Lietuvos Respublikoje draudžiama branduolinio ginklo gamyba, dislokavimas,
tranzitas ir įvežimas.
Straipsnio redakcija nuo 2011
m. spalio 1 d.:
21 straipsnis.
Radioaktyviųjų medžiagų gamyba ir naudojimas
Radioaktyviųjų medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų bei
kitų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių naudojimo, saugojimo, apskaitos,
dėjimo į radioaktyviųjų atliekų atliekynus, dezaktyvacijos, įvežimo, išvežimo,
vežimo tranzitu ir vežimo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato Lietuvos
Respublikos branduolinės saugos įstatymas, Lietuvos Respublikos radiacinės
saugos įstatymas ir Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo
įstatymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352,
96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. XI-1538,
2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4315 (2011-07-19)
22 straipsnis. Biologiniai taršos šaltiniai
Potencialių biologinių taršos šaltinių naudojimo,
saugojimo, apskaitos, kūrimo, dauginimo, nukenksminimo, tranzito, įvežimo,
išvežimo tvarką bei normatyvus nustato Aplinkos ministerija kartu su Sveikatos
apsaugos ministerija.
Lietuvos Respublikoje draudžiama biologinio ginklo gamyba, dislokavimas,
tranzitas ir įvežimas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352,
96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. IX-2113,
2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)
22(1)
straipsnis. Genetiškai modifikuoti organizmai ir genetiškai modifikuoti
produktai
Veiklą, susijusią su genetiškai modifikuotais
organizmais ir genetiškai modifikuotais produktais, jų naudojimo valstybinį
valdymą reglamentuoja, taip pat šių organizmų ir produktų naudotojų teises,
pareigas ir atsakomybę nustato Genetiškai modifikuotų organizmų
įstatymas.
Įstatymo papildymas
straipsniu:
Nr. IX-677, 2001-12-20,
Žin., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)
23 straipsnis. Atliekų
tvarkymas
Asmenys privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų
ir kitų teisės aktų nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų. Atliekų tvarkymo
išlaidas apmoka teršėjas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352,
96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. IX-677, 2001-12-20,
Žin., 2002, Nr. 2-49 (2002-01-09)
24 straipsnis. Neteko galios nuo
2005 m. balandžio 12 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352,
96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. VIII-310,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1540 (97.07.09)
Nr. IX-2113,
2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)
Nr. X-147, 2005-03-24,
Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)
V SKYRIUS. APLINKOS BŪKLĖS
STEBĖJIMO IR NEIGIAMO
POVEIKIO APLINKAI RIBOJIMO SISTEMA
25 straipsnis. Aplinkos būklės stebėjimo sistema
Aplinkai ir jos komponentų būklei stebėti Lietuvos
Respublikoje sudaroma vieninga aplinkos monitoringo sistema, apimanti valstybinį
ir ūkio subjektų aplinkos monitoringą. Aplinkos ministerija vykdo aplinkos
monitoringą ir koordinuoja ūkio subjektų vykdomą aplinkos
monitoringą.
Valstybinis aplinkos monitoringas finansuojamas iš valstybės lėšų.Ūkio subjektai
aplinkos monitoringą vykdo savo lėšomis.
Valstybinio ir ūkio subjektų aplinkos monitoringo turinį, struktūrą bei vykdymo
tvarką nustato Aplinkos monitoringo įstatymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352,
96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. IX-2113,
2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)
26 straipsnis. Neigiamo poveikio aplinkai ribojimo sistema
Neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai ribojamas aplinkos apsaugos
normatyvais, standartais, limitais, teisinėmis ir ekonominio reguliavimo
priemonėmis.
Lietuvos Respublikoje nustatomi cheminių,
biologinių, fizikinių teršalų koncentracijų ribinių verčių aplinkoje bei
atskiruose aplinkos komponentuose, išmetamų (išleidžiamų, paskleidžiamų) į
aplinką teršalų, cheminių ir kitokių aplinkai pavojingų medžiagų naudojimo,
gamtos išteklių naudojimo, triukšmo, vibracijos, elektromagnetinių laukų ir
kitokio poveikio, radiacinio saugumo, bendrosios antropogeninės apkrovos ir kiti
aplinkos apsaugos normatyvai.
Diegiant naujas technologijas, naujus gaminius ar
medžiagas, jie turi atitikti aplinkos apsaugos ir kitų teisės aktų numatytus
normatyvus, standartus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352,
96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. VIII-1637, 00.04.18, Žin., 2000,
Nr.39-1093 (00.05.12)
Nr. X-147, 2005-03-24,
Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)
27 straipsnis. Planų ir
programų rengimas, jų strateginis pasekmių aplinkai
vertinimas
Planai ir programos, kurių
įgyvendinimo pasekmės gali būti reikšmingos aplinkai, rengiami ir įgyvendinami
remiantis šiuo ir kitais įstatymais bei teisės aktais, reglamentuojančiais
strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, teritorijų planavimą bei aplinkos
stebėseną.
Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai
vertinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352,
96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. VIII-1637, 00.04.18, Žin., 2000,
Nr.39-1093 (00.05.12)
Nr. IX-2032,
2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 36-1179 (2004-03-07)
28 straipsnis. Aplinkos apsaugos ekonominės priemonės
Ekologiniai ir ekonominiai valstybės interesai derinami taikant Lietuvos
Respublikos įstatymuose bei kituose teisės aktuose įtvirtintą ekonominį aplinkos
apsaugos mechanizmą. Jį sudaro:
1) mokesčiai už gamtos išteklių naudojimą;
2) mokesčiai už aplinkos teršimą;
3) kreditavimo reguliavimas;
4) valstybės subsidijos;
5) kainų politika;
6) ekonominės sankcijos ir nuostolių kompensavimas;
7) kiti ekologiniai mokesčiai ir priemonės.
29 straipsnis. Aplinkos
apsaugos ekonominių priemonių įgyvendinimo būdai
Mažaatliekių technologijų diegimas, ekologiškos produkcijos gamyba skatinami
mažinant mokesčius, teikiant kreditavimo lengvatas bei valstybės
subsidijas.
30 straipsnis. Aplinkos
apsaugos priemonių valstybinis finansavimas
Aplinkos apsaugos priemones pagal atitinkamus norminius aktus finansuoja gamtos
išteklių naudotojai, valstybė bei savivaldybės.
Aplinkos apsaugai skiriamos valstybės biudžeto lėšos naudojamos pagal Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatytas prioritetines kryptis ir
programas.
Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos ir Savivaldybių
aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos yra papildomi aplinkos
apsaugos finansavimo šaltiniai. Papildomas finansavimo šaltinis gali būti
užsienio kreditai.
Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas bei jų
panaudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo
programos įstatymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352,
96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. VIII-2026, 00.10.12, Žin., 2000,
Nr.90-2773 (00.10.27)
Nr. IX-1610,
2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2763 (2003-06-27)
TEISINĖ ATSAKOMYBĖ
Skyriaus pavadinimas
keistas:
Nr. I-1352,
96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
31 straipsnis. Valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė
Lietuvos Respublikoje valstybinę aplinkos apsaugos ir
gamtos išteklių naudojimo kontrolę vykdo Aplinkos ministerijos sistemos
pareigūnai valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai.
Vykdydami tarnybines pareigas, valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai turi
teisę:
1) nustatyta tvarka sustabdyti ūkinės ir kitos veiklos objektų statybą ar
rekonstravimą, sustabdyti ar apriboti juridinių ir fizinių asmenų veiklą, jeigu
pažeidžiami aplinkos apsaugos įstatymai arba ši veikla neatitinka aplinkos
apsaugos normatyvų, taisyklių, limitų ir kitų nustatytų sąlygų;
2) pateikę tarnybinį pažymėjimą, netrukdomi įeiti (įvažiuoti) į visų įmonių,
įstaigų, organizacijų, ūkių, karinių dalinių, pasienio ruožo teritorijas ir
objektus, kad vykdytų juose valstybinę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių
naudojimo kontrolę ir atliktų kontrolinius tyrimus bei matavimus;
3) Valstybinės
aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka duoti privalomus
nurodymus, surašyti protokolus, aktus ir kitokius nustatytos formos
dokumentus;
4) nustatyta tvarka nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti
administracines nuobaudas;
5) sustabdyti ir tikrinti Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių laivus,
kitas vandens transporto priemones Lietuvos Respublikos vidaus, teritoriniuose
vandenyse ir ekonominėje zonoje - vykdyti juose valstybinę aplinkos apsaugos ir
gamtos išteklių naudojimo kontrolę, taip pat vykdyti šią kontrolę
tarptautiniuose vandenyse esančiuose Lietuvos Respublikos laivuose;
6) kad būtų užkirstas kelias aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimams, už kuriuos
numatyta administracinė ar baudžiamoji atsakomybė, sustabdyti ir apžiūrėti
įtariamų asmenų transporto priemones, nustatyta tvarka atlikti asmens apžiūrą ir
daiktų patikrinimą, paimti daiktus ir dokumentus, apžiūrėti įvykio
vietą;
7) pagal tarptautinius įsipareigojimus tikrinti Lietuvos Respublikos juridinių
ir fizinių asmenų veiklą, susijusią su gamtos išteklių naudojimu tarptautiniuose
vandenyse;
8) įstatymų numatytais atvejais pristatyti aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjus
į policiją arba gyvenvietės, apylinkės savivaldybės patalpas asmenybei
nustatyti;
9) saugoti, nešioti ir panaudoti nustatyta tvarka tarnybinį ginklą bei
specialiąsias priemones - antrankius, asmens apsaugai skirtas dujas, tarnybinius
šunis, transporto priverstinio stabdymo priemones;
10) dėvėti nustatyto pavyzdžio uniformą.
Aplinkos ministerija, vykdydama valstybinę aplinkos
apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę, steigia neetatinių aplinkos
apsaugos inspektorių institucijas, tvirtina jų nuostatus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352,
96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. IX-2113,
2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)
Nr. X-147, 2005-03-24,
Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)
32 straipsnis. Žala aplinkai
ir aplinkos būklės atkūrimas
Pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra
tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis:
1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių
tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio,
saugomų teritorijų būklei;
2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei,
mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui
(potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens
įstatyme;
3) žemei, tai
yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę
ar po ja (į žemės gelmes);
4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai
pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai.
Gamtos išteklių
naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, (toliau ūkio subjektai)
privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių
sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos
privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios
iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Pirminė būklė
nustatoma pagal turimą informaciją apie geriausią aplinkos būklę.
Aplinkos būklė atkuriama atgaivinant pažeistą aplinką ar
jos elementus arba jų pažeistas funkcijas. Padarius žalą žemei (jos paviršiui ar
gelmėms), kaip aplinkos elementams, būtina pašalinti bet kokį neigiamo poveikio
žmonių sveikatai pavojų.
Žala aplinkai vertinama ir apskaičiuojama
pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę būklę
(sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos
atsikūrimo galimybes ir laiką, tačiau nevertinamas anksčiau, tai yra iki žalos
aplinkai atsiradimo, nustatytas neigiamas poveikis, atsiradęs dėl konkrečios
ūkinės veiklos, kurią nustatyta tvarka leidžia vykdyti įgaliotos institucijos ir
kuri vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų.
Ūkinės
veiklos, kurią nustatyta tvarka leidžia vykdyti įgaliotos institucijos ir kuri
vykdoma nepažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimų, neigiamą poveikį aplinkai
ūkio subjektai atlygina (kompensuoja) vykdydami šiame ir kituose įstatymuose
nustatytuosius aplinkos apsaugos bei kitus reikalavimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352,
96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. X-147, 2005-03-24,
Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)
32(1)
straipsnis. Prevencinių ir aplinkos atkūrimo priemonių
taikymas
Esant realiai grėsmei, kad gali atsirasti žala aplinkai,
ūkio subjektas privalo nedelsdamas imtis visų būtinų prevencinių priemonių.
Jeigu reali žalos aplinkai grėsmė nepašalinama, nepaisant ūkio subjekto taikytų
prevencinių priemonių, ūkio subjektas nedelsdamas privalo apie tai informuoti
Aplinkos ministeriją arba jos įgaliotą instituciją.
Jeigu žala aplinkai atsirado, ūkio subjektas privalo
nedelsdamas apie tai informuoti Aplinkos ministeriją ar jos įgaliotą instituciją
ir imtis:
1) visų būtinų veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba)
kitų žalingų veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą
siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai ir neigiamo poveikio
žmonių sveikatai ar tolesnio jų pablogėjimo;
2) būtinų aplinkos atkūrimo priemonių pagal šio
straipsnio penktosios dalies nuostatas.
Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija bet
kuriuo momentu turi teisę ir pareigą:
1) reikalauti, kad ūkio subjektas pateiktų visą
informaciją apie bet kurią situaciją, kurios metu atsirado žala aplinkai arba
jos grėsmė arba kai įtariama, kad tokia situacija gali atsirasti;
2) reikalauti, kad ūkio subjektas imtųsi būtinų
prevencinių ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių;
3) reikalauti iš ūkio subjekto imtis arba duoti
atitinkamam subjektui nurodymus dėl visų veiksmų, susijusių su teršalų surinkimu
ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių pašalinimu, kontrole ar
kitokiu jų valdymu, kad būtų išvengta žalos arba sumažinta žala aplinkai ir
neigiamas poveikis žmonių sveikatai;
4) duoti ūkio subjektui privalomus vykdyti nurodymus dėl
prevencinių ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių taikymo;
5) pati imtis būtinų prevencinių ir (arba) aplinkos
atkūrimo priemonių šio straipsnio ketvirtojoje dalyje numatytais
atvejais.
Jeigu ūkio subjektas nevykdo šiame straipsnyje numatytų
pareigų ar neprivalo atlyginti prevencinių ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių
išlaidų arba nėra nustatytas atsakingas už žalą aplinkai asmuo, savivaldybės ir
(arba) valstybės įgaliotos institucijos pagal kompetenciją pačios ar per
trečiuosius asmenis vykdo būtinas priemones.
Aplinkos atkūrimo priemonės vykdomos tik turint Aplinkos
ministerijos ar jos įgaliotos institucijos išankstinį pritarimą. Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio
pritarimo gavimo tvarką nustato aplinkos ministras.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-147, 2005-03-24,
Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)
32(2)
straipsnis. Išlaidų atlyginimas
Visas prevencinių ir (arba) aplinkos atkūrimo priemonių
išlaidas atlygina ūkio subjektas, padaręs žalą aplinkai arba sukėlęs realią jos
grėsmę, net ir tais atvejais, kai atitinkamas priemones vykdė savivaldybės arba
valstybės įgaliotos institucijos (pačios ar per trečiuosius asmenis).
Ūkio subjektas neprivalo atlyginti prevencinių ir (arba)
aplinkos atkūrimo priemonių išlaidų tik tuo atveju, jeigu žala aplinkai arba jos
reali grėsmė atsirado dėl nenugalimos jėgos, taip pat jeigu jis įrodo, kad žala
aplinkai ar reali jos grėsmė atsirado:
1) dėl trečiojo asmens veiksmų (veikimo, neveikimo),
nors visos atitinkamos saugumo priemonės buvo taikytos;
2) tiksliai vykdant įstatymų įgaliotos institucijos
privalomą nurodymą, išskyrus nurodymą dėl teršimo ar įvykio, kurį sukėlė pačio
ūkio subjekto veikla (veikimas, neveikimas).
Ūkio subjekto išlaidas vykdant prevencines ir (arba)
aplinkos atkūrimo priemones šio straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais
atlygina asmenys, padarę žalos aplinkai, o jeigu šių asmenų nustatyti neįmanoma,
valstybės ar savivaldybių institucijos.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-147, 2005-03-24,
Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)
33 straipsnis. Ieškiniai dėl
žalos atlyginimo
Pareikšti ieškinius dėl padarytos žalos turi
teisę:
1) asmenys, kurių sveikatai, turtui ar interesams
padaryta žalos;
2) Aplinkos ministerijos pareigūnai, kiti įstatymų
įgalioti pareigūnai, kai padaryta žalos valstybės interesams.
Aplinkos ministerija, jai pavaldžios ar kitos
valstybės ar savivaldybių institucijos pagal kompetenciją ieškinius dėl žalos
aplinkai bei kitų nuostolių, įskaitant prevencinių ir (arba) aplinkos atkūrimo
priemonių vykdymą, atlyginimo gali pareikšti ūkio subjektui arba kitam asmeniui,
padariusiam aplinkai žalos arba sukėlusiam realią jos grėsmę, per penkerius
metus nuo dienos, kada šios priemonės buvo baigtos taikyti arba buvo nustatytas
atsakingas ūkio subjektas arba kitas asmuo, atsižvelgus į tai, kuri iš minėtų
aplinkybių atsirado vėliau.
Žala aplinkai ir kiti nuostoliai gali būti pripažinti
kaip mažareikšmė žala ir neišieškomi, jeigu žala aplinkai yra nedidelė ir jos
išieškojimo išlaidos didesnės už išieškomą sumą.
Žalos aplinkai ir kitų nuostolių pripažinimo mažareikšme
žala tvarką, mažareikšmės žalos išieškojimo išlaidų apskaičiavimo metodiką
nustato aplinkos ministras, suderinęs su finansų ministru.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352,
96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. IX-2113,
2004-04-13, Žin., 2004, Nr. 60-2121 (2004-04-24)
Nr. X-147, 2005-03-24,
Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)
34 straipsnis. Teisinė atsakomybė, ginčų aplinkos apsaugos klausimais
nagrinėjimo
ir sprendimų priėmimo tvarka
Asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus,
atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė,
neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę,
atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme numatytus
atvejus.
Šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyta civilinė
atsakomybė netaikoma asmenims, vykdantiems veiklą, kurios pagrindinė paskirtis
krašto apsauga arba tarptautinis saugumas bei kurios vienintelė paskirtis
apsauga nuo stichinių nelaimių.
Ginčus aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo klausimais įstatymų
nustatyta tvarka nagrinėja ir sprendžia Lietuvos Respublikos teismai.
Ginčai tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių juridinių bei fizinių
asmenų sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, jeigu
Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nenumatyta kita šių ginčų
nagrinėjimo ir sprendimo tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1352,
96.05.28, Žin., 1996, Nr.57-1335 (96.06.19)
Nr. X-147, 2005-03-24,
Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)
VIII SKYRIUS. LIETUVOS
RESPUBLIKOS TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS
APLINKOS APSAUGOS SRITYJE
35 straipsnis. Lietuvos Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas aplinkos
apsaugos klausimais
Lietuvos Respublika, vadovaudamasi visuotinai pripažintais ir skelbiamais
tarptautiniais aplinkos apsaugos principais, sudaro tarptautines sutartis
aplinkos apsaugos klausimais, dalyvauja tarptautinių aplinkos apsaugos
organizacijų veikloje.
Bendradarbiaudama su kitomis valstybėmis aplinkos
apsaugos klausimais, Lietuvos Respublika:
1) siekia regioninio ir visuotinio ekologinio saugumo;
2) sprendžia regionines bei globalines aplinkos apsaugos problemas;
3) teikia suinteresuotoms šalims objektyvią informaciją apie ekologinę situaciją
Lietuvoje;
4) tvarko ir reguliuoja bendrus gamtos išteklių klausimus;
5) prisideda likviduojant neigiamus ekologinių nelaimių bei avarijų
padarinius;
6) plėtoja mokslo ir techninius ryšius;
7) vykdo kitus tarptautinius įsipareigojimus aplinkos apsaugos
klausimais.
36 straipsnis. Lietuvos
Respublikos aplinkos apsaugos įstatymų santykis su
tarptautinėmis aplinkos apsaugos
sutartimis
Lietuvos Respublikos įstatymai turi atitikti Lietuvos ratifikuotas tarptautines
sutartis aplinkos apsaugos klausimais ir visuotinai pripažintas tarptautines
aplinkos apsaugos normas.
Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse aplinkos apsaugos klausimais
įtvirtinamos taisyklės turi atitikti Lietuvos Respublikoje nustatytus aplinkos
kokybės normatyvus ir standartus.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
PIRMININKO PAVADUOTOJAS
BRONISLOVAS KUZMICKAS
Vilnius, 1992 m. sausio 21 d.
Nr. I-2223
Lietuvos Respublikos
aplinkos apsaugos įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS
AKTAI
1. 2001 m. birželio 27 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų
pasekmių aplinkai vertinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius,
6 tomas, p. 157).
2. 2004 m. balandžio 21 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą
siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (OL 2004 m.
specialusis leidimas, 15 skyrius, 8 tomas, p. 357) su paskutiniais
pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2009/31/EB (OL 2009 L 140, p. 114).
3. 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento
ir Tarybos direktyva 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės
(OL 2008 L 24, p. 8).
Įstatymas papildytas priedu:
Nr. X-147, 2005-03-24,
Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)
Priedo pakeitimai:
Nr. X-147, 2005-03-24,
Žin., 2005, Nr. 47-1558 (2005-04-12)
Nr. XI-858, 2010-05-28,
Žin., 2010, Nr. 70-3472 (2010-06-17)
